Dėlės yra didžiulė kirminų grupė, kurioje yra daug rūšių, ir yra gerai žinomos dėl savo polinkio kraujui. Nors dėlės negali vaikščioti ar bėgti, jos puikiai moka judėti, naudodamos savo plaukimo ir šliaužimo įgūdžius. Dėlės didžiąją laiko dalį praleidžia ramiuose gėlo vandens baseinuose, tačiau kai kurios rūšys taip pat gyvena sūriame vandenyje. Jų judėjimas paprastai skiriasi priklausomai nuo to, kurioje buveinių jos gyvena.
Kaip Juda Dėlė Vandenyje Ir Sausumoje?
Judėjimo tipai:
Dėlės juda naudodamos išilginius ir apskritimus raumenis. Toks judėjimas vadinamas peristaltinis, t.y. jos pakaitomis sutraukia ir ilgina kūno dalis, pvz., taip juda ir sliekai. Dėlės naudoja savo užpakalinius ir priekinius čiulptukus, kad galėtų judėti kilpomis arba išilgai. Užpakalinis čiulptukas yra pritvirtintas prie pagrindo, o priekinis yra sukamas apskritimais raumenimis peristaltiškai į priekį. Tada priekinis čiulptukas juda tiek, kiek gali pasiekti, ir prisitvirtina, o užpakalinis čiulptukas yra atleidžiamas. Taip šis ciklas ir kartojasi.
- Judėjimas vandenyje:
Plaukdamos dėlės daro vientisus, banguotus judesius, todėl plaukimo stilius primena ungurių. Jos gali inicijuoti judėjimo procesą naudodamiesi priekiniais čiulptukais, kad atsistumtų nuo paviršių, tokių kaip akmenys. Dėlės gali greitai plaukti naudodamos kūno bangas aukštyn ir žemyn arba į šonus.
- Judėjimas žemėje:
Sausumoje dėlės juda valdydamos raumenis, t.y. juos išplėsdamos ir susiaurindamos. Jos gali judėti jausdamos aplinką, t.y. uždėdamos priekinius čiulptukus ant paviršių ir tada tempdamos savo kūną norima kryptimi. Jų šliaužimas yra panašus į kirminų. Dėlių kūnai susitraukia ir plečiasi, kai jos šliaužia.
- Greitis:
Paprastai dėlių plaukimo stilius yra lėtas ir atsipalaidavęs, tačiau nevisada. Kai dėlės išsigąsta, jų judesiai tampa greitesni ir vikresni. Jei dėlė pajaučia, kad kažkoks organizmas priartėja, ji gali į tai reaguoti pradėdama šliaužti. Dėlė šliaužia tol, kol čiulptukas prisiliečia prie kūno ir tvirtai užsifiksuoja.
