Sodros Pensijų Kaupimas


Pensijų kaupimas aktualus daugumai gyventojų, tačiau visus rūpimus klausimus rasti vienoje vietoje kartais būna labai sunku. Todėl šiame straipsnyje – viskas apie pensijas, pensijų fondus, pensijų pakopas, pensijų kaupimo ypatumus ir kt.

Laikas, kai pensijos buvo tik valstybės atsakomybė, jau beveik praeityje. Tai reiškia, kad kiekvienas pilietis turėtų atsakingai šį klausimą spręsti pats. Neabejojame, kad yra nemažai nesutinkančių su savarankišku pensijos kaupimu, tačiau tokiais atvejais verta atsižvelgti į statistikos duomenis ir ekspertų prognozes. Šiuo metu Lietuvoje vieną pensininką išlaiko keturi dirbantieji ir toks santykis nuolat prastėja. Priežastys – mažėjantis gimstamumas, didelė emigracija, sparčiai senstanti visuomenė. Ekspertai prognozuoja, kad po keturiasdešimties metų vieną pensininką turės išlaikyti tik du dirbantieji.

Kitas rodiklis, kodėl verta pasvarstyti apie pensijų kaupimą – neužtikrintumas. Net jei visą gyvenimą valstybei sąžiningai mokėjote mokesčius, dar nereiškia, kad valstybė sąžiningai mokės jums pensiją. Pensijos laikotarpiu iš valstybės te atgausite ketvirtadalį visų sumokėtų mokesčių. O jeigu į pensiją išeitumėte rytoj, pensija sudarytų tik trečdalį jūsų pajamų.

Būtent dėl to verta pasidomėti pensijų kaupimo aktualijomis ir patiems imtis iniciatyvos, kad senatvė būtų ori ir laiminga.

Pensijų Kaupimo Sistema Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje taikoma trijų pakopų pensijų sistema.

I pakopa – SODROS pensija (bazinė pensija)

Šios sistemos mechanizmas gana paprastas – iš darbdavių ir darbuotojų surenkamas socialinio draudimo fondas, kuris paskirstomas socialiai remtinoms gyventojų grupėms (t. y. ligoniams, neįgaliesiems ir pensininkams). I pakopos pensija priklauso nuo darbo stažo (turi būti išdirbta ne mažiau, nei 15 metų), nuo paskutinio atlyginimo dydžio ir koeficiento. Kitaip tariant, bazinę pensiją sudaro pagrindinė pensijų dalis (priklausanti nuo išdirbtų metų skaičiaus) ir papildoma pensijos dalis (priklausanti nuo paskutinio atlyginimo dydžio). Būtent tokia sistema lemia, kad visi šalies pensininkai gauna panašaus dydžio pensijas, nepriklausomai nuo to, kiek mokesčių per savo gyvenimą yra sumokėję valstybei.

Asmenys, nesukaupę reikalingo darbo stažo, gauna šalpos senatvės pensiją.

II pakopa – SODROS įmokos į pensijų fondus

Tai tarsi papildoma pensija (didesnė iki 50 proc. už bazinę pensiją). Pasirinkti šią pensijų pakopą gali visi, kurie moka mokesčius SODRAI ir yra sudarę sutartį su pensijų fondą valdančia bendrove.

II pakopos pensijų sistema veikia taip – dalis SODRAI sumokėtų mokesčių yra pervedami į II pakopos pensijų fondą, todėl mažėja bazinės pensijos dydis. Būdami pensijoje gaunate šiek tiek mažesnę bazinę pensiją ir papildomą pensiją iš pasirinkto fondo.

Šios sistemos privalumai: fonde esantys pinigai priklauso tik jums ir valstybė į juos neturi jokių teisių (galioja ir paveldimumo principas, jūsų mirties atveju), sukaupta suma priklauso nuo jūsų atlyginimo, galima naudotis sudėtinių palūkanų galia. Didesnį atlyginimą gaunantis asmuo, pasirinkęs II pakopos pensijų kaupimą, gaus žymiai didesnę pensiją.

Šios sistemos trūkumas – rizika, kurią lemia kintanti pensijos fondo dalis. Riziką kelia tai, kad valstybė nustato, kokia pensijos dalis bus pervedama į II pakopos pensijų fondą ir tai priklauso nuo šalyje vyraujančios ekonominės situacijos.

II pakopos pensijų fondų išmokas gausite tik sulaukę pensijinio amžiaus. Ir turėsite pasirinkimo galimybių – visą išmoką gauti iš karto, gauti periodines išmokas arba anuitetą (anuitetas reiškia iki gyvenimo pabaigos mokamas periodines išmokos iš gyvybės draudimo bendrovės). Beje, anuiteto išmokos dydis priklauso nuo valstybės nustatytų išmokos koeficientų, nuo asmens amžiaus, lyties ir sukaupto I pakopos pensijų fondo dydžio. Pasak finansų ekspertų, geriausiai pasiteisinantis variantas – kasmet išsiimti apie 5 proc. visos II pakopos pensijų fonduose sukauptos vertės.

III pakopa – ASMENINĖS įmokos į pensijų fondus

Tai savanoriškas pensijų kaupimas, todėl galima patiems nuspręsti, kada ir kokią sumą pinigų įnešti į III pakopos pensijų fondą.

Šios pakopos sistema turi gana nemažai privalumų: įmokas galima mokėti patiems arba tai gali daryti kitas asmuo (pavyzdžiui, darbdavys), paliekama galimybė investuoti į kelis III pakopos pensijų fondus pas kelis skirtingus valdytojus, įmokos mokamos savarankiškai ir niekas savavališkai nenuskaito jokios sumos (norintiems – kai kurie bankai gali šį procesą automatizuoti, tereikia bankui nurodyti, kokią pinigų sumą kiekvieną mėnesį norite pervesti į III pakopos pensijų fondą), taikomos mokestinės lengvatos (15 proc. pajamų mokesčio lengvata nuo pensijų įmokų).

III pakopos pensijų fondo sistema turi ir trūkumų – neišlaikius III pakopos pensijų fondo iki 55 metų, valstybei privaloma grąžinti 15 proc. nuo į III pakopos pensijų fondą sumokėtų lėšų, t. y. turėsite grąžinti visus pinigus, kuriuos atgavote iš valstybės (15 proc. GPM mokestis). Bet jei nesinaudosite lengvatomis, tuomet ir grąžinti sumos nereikės.

Kaip Pakeisti Pensijų Fondą?

Pensijų fondus galima keisti. Pavyzdžiui, norėdami pereiti iš vieno II pakopos pensijų fondo į kitą, esantį toje pačioje pensijų fondo valdymo bendrovėje, jums nieko nekainuos (darant tai kartą per metus). Keičiant fondą kelis kartu per metus gali būti taikomi 0,2 proc. komisiniai mokesčiai.

Tuo tarpu keičiant III pakopos fondą gali kainuoti daugiau. Pavyzdžiui, jei keičiate fondą bendrovės viduje – nekainuos, bet jei keičiate fondo valdytoją, tai gali atsieiti ir 2 proc. komisinių.

Keisti pensijų fondą leidžiama tik praėjus trejiems metams nuo pirmos pensijų fondo sutarties sudarymo dienos. Tik svarbu neužmiršti, kad už pensijų fondo keitimą imami mokesčiai, todėl keisdami fondą ar fondo valdytoją galite sumažinti pensijų fonde laikomą pinigų sumą.

Norint pakeisti pensijų fondą, reikia kreiptis į įmonę, su kuria norite sudaryti pensijų kaupimo sutartį. Ši procedūra gali užtrukti iki 30 dienų.

Kaip Atsisakyti Pensijų Kaupimo?

I pakopoje dalyvauja visi dirbantys ir SODRAI mokesčius mokantys piliečiai. Šios pakopos nereikia nei pasirinkti, nei nutraukti. Ji vyksta savaime, pagal šalyje galiojančius įstatymus ir teisės aktus.

Sudarius II pakopos pensijų kaupimo sutartį, jos nutraukti faktiškai negalima, išskyrus atvejus, kai ši sutartis sudaryta pirmą kartą, todėl dalyvis turi teisę ją vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo sudarymo, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Taip pat Lietuvoje galiojantys įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą II pakopoje, galimybės nutraukti dalyvavimą ir pasiimti pensijų fonde sukauptas lėšas nesulaukus pensijos amžiaus nenumato, nebent dalyviui paskirta išankstinė „Sodros“ pensija.

O III pakopos pensijų kaupimas – savanoriškas reikalas.

Prieš pasirenkant pensijų pakopą, tai būtina atsakingai apsvarstyti, nes už pensijų fondo valdymą nuolat mokėsite mokesčius. Juk tiek bankai, tiek draudimo bendrovės yra linkusios sudaryti II pakopos sutartį, siekdami jūsų senatvę paversti solidesne ir gražesne, tačiau šios įmonės ir bendrovės, valdydamos pensijų fondus, uždirba pinigus.

Jeigu iki pensijos jums yra likę nedaug laiko, pasidomėkite, ar tikrai verta rinktis II pakopos pensijų fondą. Per trumpą laiką sudėtinės palūkanos nespės atsipirkti, todėl gali būti, kad mokesčiai II pakopos pensijų fondo valdytojui gali būti didesni nei kapitalo prieaugis.

Nors kiekviena pensijų pakopa turi savų privalumų ir trūkumų, tačiau iš esmės toks kaupimas gali prisidėti prie geresnės senatvės. Gaunant pajamas iš trijų skirtingų šaltinių – SODROS bazinę pensiją (30 proc.), II pakopos pensiją (30 proc.) ir III pakopos pensiją (30 proc.) – išlieka didesnė tikimybė senatvėje gyventi oriai.

Comments are disabled.