Ąžuolynas

Apie M. Valančiaus ąžuolyną

(ištrauka iš A. Čėsnos leidinio ,,M. Valančiaus gimtinės muziejus’’)

Mintis pasodinti  M. Valančiaus ąžuolyną brendo jau nuo 1988 metų, kai parėjau gyventi į Nasrėnus. Ši idėja įgijo sparnus, kai buvo paskelbta viešai. Tą padarė P. Andriejaitis 1994 m.  moksleivių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventėje. Joje tada dalyvavo  Kėdainių rajono policijos komisaras K. Ramanauskas, kuris ir padėjo išrūpinti 2 hektarų  sklypą  būsimam M. Valančiaus ąžuolynui.  Jo bendraklasis P. Jurgutis tada buvo Kretingos rajono valdytojas. 200 ąžuoliukų parūpino Kretingos urėdas A. Baranauskas, talkino kretingiškis P. Andriejaitis. Pasitarus su Kalnalio altarista kunigu B. Bogušu, nuspręsta ąžuoliukus sodinti pagal prancūzišką modelį spinduliu nuo ąžuolyno kryžiaus, kurį padarė kretingiškis tautodailininkas R. Puškorius.  Visas sklypas išmatuotas, ąžuoliukai  pasodnti 8 metrai vienas nuo kito. Duobes iškasė Kūlupėnų seniūnijos parūpinta technika. Sodinta spalio 14 dieną. Ji pasitaikė labai graži, rudens saulė negailėjo spindulių, sušildė sodinukus, kad geriau prigytų. Įdomu, kad dienos prieš ąžuoliukų sodinimą ir po buvo rudeniškai žvarbios.  Tą dieną kai kas matė, kaip išskrendančios gervės net du ratus apsuko apie sodinamą plotą – joms, matyt, buvo įdomu, ką čia daro tiek daug  žmonių. Ąžuoliukų sodinimo šventėje dalyvavo žmonės iš visos Lietuvos. Telšių vyskupas Antanas Vaičius ta proga vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinėje koncelebravo Šv. Mišias, pašventino ąžuolyno kryžių ir pats pasodino ąžuoliuką. Muziejuje yra atsiliepimų knyga, o joje – planas, kuriame nurodyta kiekvieno ąžuoliuko pasodinimo vieta, juos sodinusiųjų žmonių vardai ir pavardės. M. Valančiaus ąžuolyne žaliuoja poetės Meilės Kudarauskaitės pasodintas ąžuoliukas, Valančiaus giminių sodiniai. 1998 metais tris būsimuosius galiūnus pasodino mosėdiškis gydytojas Vaclovas Intas. 2002 metais vieną – Lietuvos Respublikos prezidentas V. Adamkus.  Nuo 2004 metų toks medelis žaliuoja vienam iš vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus įkūrėjų Adolfui Juciui jo gimimo 100-ųjų  metinių proga. Ąžuoliukas tokia pačia  proga pasodintas  ir tautodailininkui salantiškiui P. Kalendai. Turistai yra pamėgę M. Valančiaus ąžuolyną. Ypač pamėgtas tų žmonių, kurie jame yra pasisodinę ąžuoliukus. Dažnai savo ąžuoliukų aplankyti atvažiuoja vilniečių šeima, juos lanko kretingiškiai, ne kartą juos aplankė turistai, Grigo Valančiaus duktė iš Amerikos Dalilė Polikaitis-Valančiūtė. Gražus vaizdas atsiveria ąžuolyne į takelį į Nasrėnų globos namų link.. Ne vieną  šiam ąžuolynui skirtą eilėraštį sukūrė poetė M. Kudarauskaitė. M. Valančiaus ąžuolyną padea prižiūrėti Kūlupėnų seniūnija. Kiekvieną vasarą iš darbo biržos siųstas žmogus nupjauna ąžuolyne žolę.  2008 metais seniūnijai įsigijus motorinę  žoliapjovę, žolę pjauna  seniūnijos darbuotojas P. Kazlauskas. Kitus ūkinius darbus sodyboje taip pat padeda nuveikti seniūnijos darbuotojai.

 

 

Ir parėjo Valančius į savo Nasrėnus…

Marija Meilė Kudarauskaitė

Dvasios didvyrio ženklas

/paminklą sutinkant/

Du šimtai ąžuolų

jau prigijo, jau suvešėjo,

Įsikibo šaknim kaip ir Tu

į Nasrėnų derlingą dirvoną.

Dvasios didvyriu, ženklu tvirtybės

į savąjį kiemą parėjęs

Iš paminklo žvelgi,

o iš knygų kalbini nebepažįstamus

žmones.

 

Ar mes girdim Tave? Ar suvokiam

kurlink pavedėjai

Savo kaimenę, rūpestį  savo,

plačiųjų ribų vyskupystę?

Kokius rašto, doros

Dievo meilės mums pamatus

triūsdamas dėjai,

Savo širdį ir valandas dosniai

sudeginai

atpildo nesitikįs išvysti.

 

O Motiejau! Rašytojau, vyskupe,

pavergtųjų vedly, užtarėjau,

Tavo dvasios galybės, doros,

išminties

atkaklumo teisybės kely

mums taip stinga!

Melsk už mus! Juk mirties kultūra

suvešėjus

Vėl skandina, vėl kvaišina.

Globoki mus savo galia

spindulinga!

 

Algirdas Čėsna, 2014 metai