2015 metai

Lankėsi Mosėdžio valančiukai

Jau daugiau kaip dešimtmetį vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus bendradarbiauja su Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos valančiukais. Tai nuolatiniai projektų ir švenčių dalyviai. Kartu su savo vadove gimnazijos mokytoja Virgina Jonkuviene  jie aktyviai dalyvauja M. Valančiaus raštų moksleivių meninio skaitymo šventėje, projektuose ,,Mokomės žaisti senolių žaidimus‘‘, ,,Audimo mokyklėlė‘‘. Mosėdiškiai yra aktyvūs ir muziejuje rengiamų talkų dalyviai. ŠV. Kalėdų proga su menine programėle ir dovanėlėmis aplanko ne tik muziejų, bet ir Nasrėnų senelių globos namų gyventojus. Ši tradicija pratęsta ir šiemet.

Violeta Čėsnienė
Muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė

Nuotrauka  Violetos Čėsnienės
,,Švyturys‘‘, 2015-12-30

Adventinėje  popietėje susitiko kaimynai

Baigiasi dar vieneri metai. Lapkritis jau užleido vietą paskutiniam metų mėnesiui – gruodžiui. Šis mėnuo  atneša pasikeitimų ne tik į gamtą, bet ir į kiekvieno mūsų sielą. Visi ieškome šilumos ir jaukumo, ramybės, šviesos ir saugumo. Prasidėjęs adventinis laikotarpis kviečia susikaupti ir padėkoti Aukščiausiam už viltį, meilę, kantrybę, už jėgas, kurias suteikė visiems išgyvenimams pakelti.

Tęsdami  kasmetinę tradiciją  į Vyskupo M. Valančiaus gimtinę- muziejų pakvietėme bendruomenę ,,Nuoširdžiam pokalbiui su kaimynu‘‘, kad  vienas kitam padovanotume susitaikymą, gerą žodį bei prasmingą palinkėjimą. Prie adventinės žvakių šviesos pasidalijome prisiminimais apie advento  tradicijas seniau ir dabar , apie šv. Kalėdų laukimą ir pasiruošimą Išganytojo gimimo šventei.

Malda ir giesmėmis  prisiminėme šiais metais į amžinybę iškeliavusius savo kaimynus.

Violeta Čėsnienė
Muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė

,,Nuoširdus polalbis su kaimynu” 2015-12-06

Nuotrauka  Violetos Čėsnienės
,,Švyturys‘‘,  2015-12-09

 

Žaidė senolių  žaidimus

Saulėtą gražią  rudens dieną vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejuje netrūko jaunatviško moksleivių klegesio, nes  čia vyko projekto ,,Mokomės žaisti senolių  žaidimus‘‘ varžytuvės. Jose susitiko Kūlupėnų M. Valančiaus ir  Plungės  “Ryto” pagrindinių bei Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos 5-8 klasių moksleiviai.
Varžytuves laimėjo  Plungės komanda, greičiausiai todėl, kad joje buvo vien aštuntokai. Jie surinko 18 balų, Mosėdžio komanda surinko 17, o 14 balų teko kūlupėniškiams. Nugalėtojams sėkmę lėmę ir tai, kad komandos nariai vienas kitam labiau talkino. Tad šiais metais pareinamasis prizas ir atiteko Plungės  ,,Ryto‘‘ pagrindinės mokyklos komandai.
Nuoširdžiai dėkojame šių rungtynių vyr. teisėjui Jonui Benečiui, mokytojams Virginai Jonkuvienei, Alvydui Jakštui.

Algirdas Čėsna Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius
,,Švyturys‘‘,, 2015-10-17


Laimėtojai – Plungės ,,Ryto” pagrindinė mokykla, nuotrauka Alvydo Jakšto, 2015 m.

Nuotrauka  Violetos Čėsnienės

 

 

Žaidė senovinius žaidimus

Saulėtą gražią  rudens dieną vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejuje netrūko jaunatviško moksleivių klegesio.  Čia vyko projekto ,,Mokomės žaisti senolių  žaidimus‘‘ varžytuvės. Dėl pereinamojo prizo varžėsi Kūlupėnų M. Valančiaus,  Plungės  “Ryto” pagrindinių bei Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos 5-8 klasių moksleiviai.Varžytuves laimėjo  Plungės komanda, surinkusi 18 balų. Mosėdžio komanda surinko 17, o 14 balų teko Kūlupėnų M. Valančiaus moksleiviaims. Šiais metais pareinamasis prizas iškeliavo į Plungę ir kaip sakė šių žaidynių vyr. teisėjas Jonas Benetis, juos lydėjo  sėkmė, nes nuo jų tik vienu tašku atsiliko mosėdiškiai. Varžytuves surengti talkino Jonas Benetis (vyr. teisėjas), mokytojai Virgina Jonkuvienė, Alvydas Jakštas. Renginį nufilmavo  kretingiškis operatorius Jonas Šimkus. Muziejuje ta proga surengta parodėlė ,,Mokomės žaisti senolių žaidimus‘‘.

Algirdas Čėsna Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius
,,Pajūrio naujienos‘‘,, 2015-10-16

Nuotrauka  Violetos Čėsnienės

 

 

Ąžuolynas ošia jau dvidešimtmetį

Šeštadienį Nasrėnuose prisiminta 20 metų istorija – būtent prieš tiek metų prie Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus pasodintas ąžuolynas.. Aplankyti savo rankomis sodintų ąžuoliukų, pasigrožėti ošiančiu ąžuolynu į renginį „Ir prigijo ąžuolai Nasrėnų molžemyje“ susirinko būrys žmonių. Jiems primintos akimirkos iš ąžuoliukų sodinimo dienos, dalintasi iki šių dienų išlaikytais prisiminimais ir tiesiog pabūta drauge.

Magiški ženklai

Nasrėnuose ąžuolyną sumanyta pasodinti 1995 m., artėjančių vyskupo M. Valančiaus 200-ųjų gimimo metinių proga. Šios idėjos iniciatorius buvo M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius Algirdas Čėsna. „Artėjant M. Valančiaus 200-osioms gimimo metinėms, oficialiai pasodinome 200 ąžuolų. Kai kurie, žinoma, iškart neprigijo, teko atsodinti, o laikui bėgant atsirado gal ir šiek tiek daugiau ąžuoliukų. Ar tikite magija? Tą dieną, nors aš pats nepastebėjau, mačiusieji pasakojo, jog net gervių pulkai aplink du ratus apsuko. Tikrai magiški ženklai“, – šypsojosi muziejaus direktorius prisimindamas dieną, kai šalia M. Valančiaus paminklo pradėjo ošti ąžuolai.
Muziejus direktorius pasakojo, jog mintis pasodinti M. Valančiaus ąžuolyną brendo jau nuo 1988 metų. „Idėja pradėta įgyvendinti, kai buvo paskelbta viešai 1994 m. moksleivių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventėje. 2 hektarų žemės sklype 200 ąžuolų sodino visa Lietuva“, – pasakojo A. Čėsna.
Muziejuje yra atsiliepimų knyga, o joje – planas, kuriame nurodyta kiekvieno ąžuoliuko pasodinimo vieta, juos sodinusiųjų žmonių vardai ir pavardės. M. Valančiaus ąžuolyne žaliuoja poetės Meilės Kudarauskaitės pasodintas ąžuoliukas, Valančiaus giminių sodiniai. 1998 metais tris būsimuosius galiūnus pasodino mosėdiškis gydytojas Vaclovas Intas, 2002 m. vieną – Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus. Nuo 2004 metų toks medelis žaliuoja vienam iš vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejaus įkūrėjų Adolfui Juciui jo gimimo 100-ųjų metinių proga. Ąžuoliukas tokia pačia proga pasodintas ir tautodailininkui salantiškiui Petrui Kalendai.
Turistai yra pamėgę M. Valančiaus ąžuolyną. Ypač pamėgtas tų žmonių, kurie jame yra pasisodinę ąžuoliukus. Ąžuolyne stovi tautodailininko Raimundo Puškoriaus sukurtas kryžius, kuris pašventintas tą dieną, kai sodintas ąžuolynas.
A. Čėsna pasakojo, jog tvarkyti ąžuolyną daug padėjo Nasrėnų globos namų ūkvedys Pranas Žilinskis. Jis daug ąžuoliukų išgenėjo, pasirūpino išnešti nupjautas šakas. Ūkvedžiui talkino globos namų gyventojas Stanislovas. Globos namų virėja Daiva Karbauskaitė iš Skaudalių pagamino pusmarškonės košę, šeimininkauti padėjo Nasrėnų seniūnaitė Regina Simonaitienė, Violeta Čėsnienė. Sutvirtinti ąžuolyno kryžiaus pamatus padėjo Kūlupėnų seniūnijos darbuotojai Petras Kazlauskis, Kęstas Raudonis, Kazimieras Budrys ir seniūnijoje viešuosius darbus atliekantis Antanas Žiobakas. Kūlupėnų seniūnijos darbuotojas K. Budrys žoliapjove nupjauna ir ąžuolyno žolę.

Jau tvirtai įsikibę į žemę

„20 metų praėjo kaip viena diena. Tos dienos liudininkai pamena, jog ji buvo nepaprastai graži, net gervės džiaugėsi susirinkusiųjų iniciatyva. Du šimtai ąžuolų jau tvirtai įsikibo į žemę. Graži proga visus mus sukvietė į renginį „Ir prigijo ąžuolai Nasrėnų molžemyje“, kad aplankytume žaliuojantį ąžuolyną ir drauge pasidžiaugtume. Prieš 20 metų pastatytas kryžius ir dabar sutinka bei išlydi visus atvykstančiuosius“, – šventinę ceremoniją pradėjo Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriaus vedėja Jovita Rimkuvienė.
Gražia sukaktimi pasidžiaugė ir Kretingos rajono meras Juozas Mažeika. „Tikriausiai esame pačioje garbingiausioje Žemaitijos vietoje – Nasrėnuose, M. Valančiaus gimtinės muziejuje. Ir kaip sakė Jovita, šiandien čia suvažiavo visi tie žmonės, kurie prieš 20 metų mūsų vyskupo garbei sodino po ąžuoliuką. Ąžuolai prigijo labai šauniai. Dabar galite pamatyti, kiek per 20 metų ąžuolai paauga. Turbūt neveltui pasirinkta sodinti ąžuolus, nes šie medžiai tarsi atspindi žemaičių tvirtybę ir, be abejo, paties M. Valančiaus tvirtybę. Tai, kad apskritai lietuviai, kaip tauta, yra tvirta, rodė ir mūsų krepšininkai, gynę Lietuvos garbę. M. Valančiaus idėjos turbūt ir šiandien tebėra tokios pat gajos, kaip ir anksčiau, kamuoja tokios pat problemos, su kuriomis reikia kovoti“, – kalbėjo meras.

Pagarba – vyskupui

„Aš susitikau su vyskupu M. Valančiumi prieš 17 metų, tuomet pradėjau rašyti knygą „Peterburgas – Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje“. Joje aprašau tuos lietuvius, kurie mokėsi arba gyvenimiškos išminties sėmėsi Peterburge, o paskui grįžo į Lietuvą ir viską, ko buvo išmokę Peterburge, atidavė, padovanojo Lietuvos žmonėms, žemaičiams. Šioje knygoje kiekvienam žymesniam žmogui skyriau po skyrelį ir pavadinau vardu ir pavarde, o kai pradėjau rašyti apie M. Valančių, kažkodėl jam padariau išimtį ir skyrelį pavadinau „M. Valančiaus šviesa“. Galbūt dėl to, kad pagalvojus apie M. Valančių tarsi šviesos spindulys perskrodžia rusinimą, nutautinimą“, – apie savo savotišką pažintį su iškiliu žmogumi pasakojo kalbininkė, baltistė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė. Lektorė susirinkusiesiems pasakojo apie vyskupo didžius pasiekimus, jo nuopelnus tautai.
Prieš dvi dešimtis metų savo ąžuoliuką sodinusi Kretingos rajono Garbės pilietė, poetė Marija Meilė Kudarauskaitė šiai progai skyrė savos kūrybos eilėraštį, M. Valančių drauge su visais pagerbė ir režisierius, teatrologas, profesorius Petras Bielskis.
Koncertavo Plungės rajono savivaldybės Kulių etnografinis ansamblis „Vaisgamta“ (vadovė Mirga Gulbinskienė), taip pat Platelių meno mokyklos pučiamųjų orkestras (vadovas Virginijus Valančius).

Rasa GEDVILAITĖ
,,Švyturys‘‘, 2015-09-23

Kretingos kultūros centro Kartenos skyriaus folk-šok grupė „Vo tep“, (vadovas Rimantas Varkojus) koncertas

Ąžuolyne stovi tautodailininko Raimundo Puškoriaus sukurtas kryžius, kuris pašventintas tą dieną, kai sodinti ąžuolai

 

 

,,IR PRIGIJO ĄŽUOLAI NASRĖNŲ MOLŽEMYJE“

Šiais poetės Marijos Meilės Kudarauskaitės žodžiais pavadintas renginys tą saulėtą rugsėjo šeštadienį šurmuliavo Nasrėnuose, garsiausio Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus tėviškėje. Prieš 20 metų visa Lietuva vaizdingo slėnio priešais Vyskupo muziejų šlaite sodino Jo atminimui ąžuolyną. Tie 200 tuomet pasodintų ąžuoliukų ne tik prigijo, bet ir smarkiai ūgtelėjo, tapo tikrais medžiais. Šiandien jie jau gali ne tik teikti pavėsį, bet ir užstoti nuo vėjų, įkvėpti stiprybės ir vilties, kad ne viskas šiame pasaulyje praeina be pėdsako. Toks buvo ir šios žemės išaugintas Žemaičių Didysis, kurį popiežius Jonas Paulius II pavadino tikru savo tautos moraliniu vadovu.
Susirinkę iš įvairių Lietuvos kampelių Vyskupo gerbėjai pasidžiaugė susitikimu po 20 metų, sušilo, bendraminčių būryje stebėdami tą džiugią dieną filmuotas JE vyskupo A. Vaičiaus Nasrėnuose laikytas šv. Mišias. O paskui, ąžuolams šlamant prie Vyskupo paminklo, buvo pasakyta ir išgirsta daug gražių ir prasmingų minčių. Su jomis puikiai derėjo ir Plungės rajono Kulių etnografinio ansamblio ,, Vaisgamta“ žemaitiškos dainos ir šokiai, ir šaunūs Kartenos folk-šoko dainininkai.   Kalbininkė baltistė, humanitarinių mokslų daktarė J. S. Laučiūtė apžvelgė įvairiapusę vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklą. Valdydamas didžiausią, milijoninę vyskupiją  Rusijos imperijoje, suprasdamas, kad katalikiška veikla – daugiau negu sielovada, jis stengėsi apsaugoti savo kraštą nuo rusinimo, nukreipti ganomuosius į pilnavertį gyvenimo būdą. Tai jo, parapinių mokyklų steigėjo ir rėmėjo, dėka Kauno gubernija buvo raštingiausia Rusijos imperijoje. Rūpinimąsi lietuvių kalba juodaisiais lietuviškos spaudos draudimo metais jis pavertė savo gyvenimo tikslu, pirmas parodė knygnešiams kelią į Prūsus, susiejo Didžiąją Lietuvą su donelaitiškąja Mažosios Lietuvos kultūros tradicija. Jis buvo ir pirmasis besiformuojančios lietuvių tautos politikas, mokėjęs derinti legalią ir slaptą veiklą, ir puikus istorikas, nešališkas ir tolerantiškas. Režisierius ir profesorius P. Bielskis, gyvai pateikdamas pavyzdžius iš vyskupo bendravimo su paprastais valstiečiais, pabrėžė jo žmoniškumo, bičiuliškumo kultą. Ne šiaip sau valdžios pasamdytiems šnipams nepavykdavo prasiskverbti į jo aplinką, – jį supo tie patys ,, valančiukai“, kuriuos vaikystėje jis traukė iš skurdo ir mokė doros pagrindų.  Pavadinęs vyskupą M. Valančių tautinės bažnyčios kūrėju, profesorius apgailestavo, kad dabartiniai vyskupai bijo šios veiklos.
Nebuvo renginyje oficialių kalbų – net Kretingos rajono mero žodis buvo šiltas, nuoširdus, be panegirikų ir įkyrėjusių padėkos raštų. Gal ir dėl to šventė paliko šviesų, gražų pėdsaką jos dalyvių širdyse – kaip ir tas jaunų ąžuolų šlamėjimas, liudijantis, kad pasaulyje yra ir amžinų dalykų.
Vlada Vengrienė, Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija 2015-10-1 d.


Dar kartą nusilenkė vyskupui Motiejui Valančiui

Būrys krašto visuomenės veikėjų, kultūros darbuotojų, saviveiklininkų, Kūlupėnų seniūnijos atstovų, Nasrėnų ir aplinkinių kaimų žmonių praėjusį šeštadienį dar kartą nusilenkė iškiliai mūsų krašto asmenybei – vyskupui Motiejui Valančiui. Šįsyk – vyskupo ąžuolyno 20-mečio proga, kurią renginiu „Ir prigijo ąžuolai Nasrėnų molžemyje“ paminėti inicijavo Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius Algirdas Čėsna.

Jis pasidžiaugė, jog prieš 20 metų vyskupo garbei pasodintas ąžuolynas niekada nepritrūko darbščių rankų ir iniciatyvos auginti, saugoti tai, ką šiandien galime pavadinti vešinčiu gerokai ūgtelėjusių ąžuolų parku. „Ąžuolyną puoselėti nuolat padeda Kūlupėnų seniūnija – tuo rūpinasi seniūnijos darbuotojai Kazimieras Budrys, Petras Kazlauskis ir Kęstas Raudonis. Artėjant ąžuolyno 20-mečiui, jie pagelbėjo, pertvarkant kryžiaus pamatą – jį sutvirtino nauja armatūra ir betonu, vyrams talkino ir viešuosius darbus dirbantis Antanas Žiobakas. Išgenėti ąžuolyną pasirūpino Nasrėnų senelių namų ūkvedys Pranas Žilinskis“, – atliktus darbus vardijo A. Čėsna. Pasidžiaugti prieš 20 metų pasodintais ąžuolais, prisiminti vyskupo Motiejaus Valančiaus asmenybę į renginį atvyko rajono meras Juozas Mažeika, rajono tarybos narė humanitarinių mokslų daktarė kalbininkė Jūratė Sofija Laučiūtė, savo pranešime sudėliojusi akcentus, kuo gi vyskupo darbai galėtų įkvėpti šios dienos žmogų, dažnas svečias Nasrėnuose – Klaipėdos universiteto profesorius Petras Bielskis, ne kartą įvairių renginių metu įkūnijęs vyskupą, rajono Garbės pilietė poetė Meilė Kudarauskaitė, kraštiečiams atvežusi naujų eilių apie Motiejų Valančių ir jo garbei ošiantį ąžuolyną. Svečių kalbų bei pranešimų renginio dalyviai klausėsi įkvėpti kartu sugiedoto Lietuvos himno, meilę kraštui ir puoselėjamą vyskupo atminimą liudijo Kūlupėnų seniūnijos rūpesčiu nupintas ąžuolo lapų vainikas, kuriuo krašto saviveiklininkai apjuosė Motiejaus Valančiaus paminklą, pastatytą minint jo 200-ąsias gimimo metines. Koncertavo Kretingos kultūros centro Kartenos skyriaus folk-šok grupė „Vo tep“, vadovaujama Rimanto Varkojaus, bei renginio svečiai – Kulių etnografinio ansamblio „Vaisgamta“ (vad. Mirga Gulbinskienė) dalyviai, renginį vedė Kretingos kultūros centro Kūlupėnų skyriaus vedėja Jovita Rimkuvienė. „Mintis pasodinti Motiejaus Valančiaus ąžuolyną brendo nuo 1988-ųjų, tačiau ši idėja įgijo sparnus po kelerių metų, kai 1994 m. susirinkome į Motiejaus Valančiaus raštų meninio skaitymo šventėje, – prisiminė A. Čėsna. – Ir po metų, 1995-aisiais, 2 hektarų sklype šalia muziejaus, artėjant vyskupo 200-osioms gimimo metinėms, 200 ąžuolų sodino visa Lietuva.“ 200 ąžuolų sodino visa Lietuva.“ Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje saugoma atsiliepimų knyga, o joje – planas, kuriame nurodyta kiekvieno ąžuoliuko pasodinimo vieta, juos sodinusiųjų žmonių vardai ir pavardės. M. Valančiaus ąžuolyne žaliuoja Valančiaus giminių sodiniai, poetės M. Kudarauskaitės, mosėdiškio gydytojo Vaclovo Intos, Prezidento Valdo Adamkaus bei kitų žymių žmonių ąžuolai. Pasodintas ąžuolas ir akademiko, vieno iš vyskupo gimtinės muziejaus įkūrėjų Adolfo Jucio 100-mečio jubiliejui, ta pačia proga pagerbtas ir salantiškis tautodailininkas Petras Kalenda. „Vyskupo vardo ąžuolyną lanko turistai, ypač jį pamėgę tie, kurie prieš 20 metų čia pasodino ąžuoliukus“, – pasisekusios ir įgyvendintos idėjos džiaugsmu dalinosi A. Čėsna.

„P. n.“ Informacija, 2015-09-22

Plungės rajono savivaldybės Kulių etnografinio ansamblio Vaisgamta  (Mirga Gulbinskienė – vadovas)

Vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolynas – turistų pamėgta vieta. Pasodintas prieš 20 metų šiandien jis – gražus išpuoselėtas parkas

Ąžuolyno šventėje

Nuotraukos Violetos Čėsnienės

 

 

 

Tradicijų tąsa patiktų net M.Valančiui

Diana JOMANTAITĖ

Savaitgalį vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinėje Nasrėnuose atgimė tradicinė teatralų mėgėjų šventė – Klojimo teatras, šiemet pavadinta „Žemaitis be jouka, kap pyrags be mėilių“. Šios rūšies teatro specialistus aktorių pasirodymai taip nustebino, kad nesuabejota – renginiu pasidžiaugęs būtų pats M. Valančius.

Klojimo teatro šventė yra tradicinė Nasrėnuose – į šį mažą kaimelį, į jaukų M.Valančiaus gimtinės kiemą ir klojimą kartas nuo karto suguža apylinkių mėgėjai teatralai.
Šiemet klojimo scenoje pasirodė grūšlaukiškiai, suburti meno vadovės Kristinos Lauciutės. Jie žiūrovams parodė E. Untulio pjesės „Meilės kvadratas“ motyvais pastatytą melodramą „Paklydusi meilė“.
Kartenos kultūros namų aktoriai mėgėjai kartu su režisiere Martyna Žąsytiene parengė K.Binkio rašytą komediją „Kai atsarga daro gėdą“.
Į Nasrėnus atvyko ir svečių iš Ylakių. Folkloro ansamblis „Alda“, vadovaujamas Eglės Ereminės ir Virginijos Žitkuvienės, pristatė folklorinę programą.
Per vasaros karščius ir nesibaigiančius darbus susirinkęs gausus būrys žiūrovų smagiai pasijuokė ir iš šventės vedėjų – Palangos Juzės ir Domicelės, kuriuos įkūnijo mokytojai Vidmantas Budrys ir Vitalija Valančiutė.
Šmaikštumo vedėjams netrūko. Jie, prisižiūrėję, kaip ponai Salantuose ir kituose miestuose vis kokia progai esant juosteles kerpa, nusprendė pasekti jų pavyzdžių. Renginį atidarė perkirpdami ūkyje naudojamą taip vadinamą špagatą – juk renginys kaime.
Nors juoko šventėje netrūko, ji buvo įvertinta rimtai. Renginyje apsilankęs profesorius, klojimo teatro specialistas Petras Bielskis pasisakė, jog Nasrėnų teatro šventė – tikri atlaidai teatralams.
„Puiki šventė, kuri būtų patikusi net Motiejui Valančiui. Vaidinti yra šventas dalykas, vaidinantis žmogus yra tikras žmogus. Klojimo teatras ir Nasrėnai yra du neatsiejami dalykai“, – nesuabejojo P. Bielskis.
Klojimo teatro tradicijų išsaugojimu itin rūpinasi M.Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius  Algis Čėsna. Kartu su žmona visus šventės dalyvius jis pakvietė pasistiprinti žemaitiškais pietumis – bulvėmis su lupena, kastiniu, cibulyne.
Kiekvienam dalyviui kūkupėniškė mokytoja Regina Tilvikienė išaudė juosteles, svečiai namo išvyko su Salantų pyragu.


Kartenos artistai, 2015-08-22


Grušlaukės artistai


Renginį rikiuoja Palangos Juzė ir Domicelė


Kalba profesorius Petras Bielskis, 2015-08-22


Skuodo rajono kultūros centro Ylakių skyriaus folkloro ansamblio „Alda“ koncertas. (vadovės – Eglė Ereminė ir Virginija Žitkuvienė)


Skuodo rajono kultūros centro Ylakių skyriaus folkloro ansamblio „Alda“ koncertas. (vadovės – Eglė Ereminė ir Virginija Žitkuvienė) (2)

 

 

Paguodos teikusi kūryba gyva ir dabar

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje atidaryta paroda ,, Šventieji – namų ir dvasinės ramybės globėjai‘‘, skirta Lietuvos Muziejų kelio projekto ,,Liaudies meno grožis‘‘ paminėti. Eksponuojamos XIX a. pabaigos  nežinomo autoriaus šventųjų skulptūros, paveikslas, kryžiai iš privačių žmonių, ir šiuolaikinio kryždirbio, šventųjų skulptūrėlių meistro kūlupėniškio Liudo Šopausko darbai: Nukryžiuotasis, šv. Izidorius, šv. Jurgis, šv. Mergelė MotinaMaloningoji.

 

Parodos atidaryme dalyvavo žemaitiškų giesmių giedotojai iš Nasrėnų, Kūlupėnų, Jokūbavo ir Klausgalvų kaimų.

Tradiciniai žemaičių kryžiai, koplytėlės, koplytstulpiai, šventųjų skulptūrėlės – dvasinis paveldas, bylojantis apie mūsų tautos tradicijas, papročius. Tai žmonių dvasinės apsaugos ženklai. XIX amžiuje Žemaitijoje kryždirbystės paminklų būta ne tik kapinėse, bažnyčių šventoriuose, bet ir beveik kiekvienoje sodyboje, pakelėse ir net sunkiai pasiekiamose vietose miškuose. Gaila, kad neliko ne tik pačių paminklų, bet dažnai nežinomi ir jų autoriai. Juk medis turi savybę greitai sunykti… Tačiau ši bevardė kūryba, tiek teikusi paguodos, saugojusi nuo ligų ir nelaimių mūsų protėvius, gyva ir dabar. Apie medinius kryžius menotyrininkas Paulius Galaunė rašė: „Tai dvasinga medžio pasaka. Ji kaip ir gimtoji žemė, kalba, margi audinių raštai padėjo lietuviams išlikti gyviems…“

Parodoje eksponuojamos XIX a. šventųjų skulptūrėlės, kurios buvo  išgelbėtos nuo sunykimo tarybiniais laikais kada žmonės iš vienkiemių kėlėsi į gyvenvietes, kur šventiesiems nebebuvo vietos. Tai viena gražiausių skulptūrinių kompozicijų – legendinis karžygys šv. Jurgis su iš slibino vergovės išvaduota kilnia mergele. Šis narsus karys, per pasakojimus ir padavimus pasiekęs Lietuvos kaimą, tapo čia ne tik nuo pikto gynėju, bet ir gyvulėlių globėju. Šv. Jurgio buvo prašoma atrakinti po žiemos įšalusią žemę, palieti gaivinančios rasos ir pakelti lankose žolę – kad ganymas būtų skalsesnis. Ligonių globėjas šv. Rokas , maldininkų kelionėse susirgęs maru ir stebuklingai išgijęs. Liaudies meistrai, skobdami šv. Roko statulėles, neužmiršdavo ir jo šunelio, kuris neva tai jam, nusilpusiam nuo ligos, atnešęs maisto ir vėliau ištikimai tarnavęs.

Šv. Kazimieras, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio sūnus gražiai auklėtas ir išmokslintas, nuo mažens buvo labai pamaldus. Jo dorumą, jautrią sielą ir nesipuikavimą kilme primena laikoma rankose baltoji lelija, o kilmę – kunigaikščio karūna ir karališkoji šermuonėlių mantija.

Per įvairiausias negandas išsaugotą Nukryžiuotąjį muziejui paskolino mokytoja Ona Ronkaitienė iš Vaineikių kaimo. Tai jos vyro Celestino  Ronkaičio prosenelių kryžius. Nukryžiuotasis buvo ypatingoje pagarboje – kiekvienoje troboje, kiekvienos šeimos namuose.

Violeta Čėsnienė

Renginio  ,,Šventieji-namų ir dvasinės ramybės globėjai” dalyviai. Sėdi (iš kairės) nasrėniškiai  Ona  Surkienė, Vincenta Drungilienė, Kazimieras  Beniušis, klausgalviškė  Joana  Žilinskienė, kūlupėniškė Laima Šopauskienė, jokūbaviškė Stanislava Venckienė, nasrėniškis Algirdas Čėsna, šalia jo Violeta  Čėsnienė. Stovi  iš kairės:   klausgalviškis Pranas   Žilinskas, nasrėniškiai  Vaclovas Surkys, Petras Zaleckis, kūlupėniškiai Rita Lubienė (seniūnė), Salomėja Lubytė, nasrėniškiai Nijolė Kazakevičienė, Rita Urbonienė, Arvydas Zalleckis, Valė Rudienė, Alina Zaleckienė,  Ona Paulauskienė, kūlupėniškis Liudas Šopauskas.

Parodoje eksponuojamos ir senųjų ir dabartinių meistrų skulptūros, paveikslai, kryžiai.

Vidmanto Venckaus nuotr.

 

 

Vyskupo M. Valančius atminimas  – tiltas tarp Žemaitijos ir Vilniaus krašto

Vitalija VALANČIUTĖ

Jau ketvirtus metus tęsiasi gražus  Kretingos r. Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos bendruomenės bendravimas ir bendradarbiavimas su skulptoriumi Gediminu Radzevičiumi, o trečius metus vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamas edukacinis projektas, skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo įamžinimui. Kūlupėnų mokyklos gausi delegacija šiemet ir vėl turėjo progos dvi dienas skleisti žemaitišką dvasią Rytų Lietuvoje, susipažinti su šio krašto kultūros, istorijos ir gamtos paminklais. Kūlupėnų mokyklos mokiniai ne tik dalyvavo Dieveniškių bažnyčioje vykusiuose M. Valančiaus skaitymuose „M. Valančiaus žingsnių aidas Vilniaus krašte“, bet ir džiaugėsi turiningomis edukacinėmis programomis bei ekskursijomis. Mokiniai aplankė  Dieveniškių istorinio regioninio parko objektus, apžiūrėjo Vilniaus senamiesčio įžymybes, pabuvojo Trakų pilyje bei skanavo garsiuosius karaimų kibinus. Lankytasi ir Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ vidurinėje mokykloje, kur užpernai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos ir šios lietuviškos ugdymo įstaigos. Įsijungti į šio projekto įgyvendinimą kūlupėniškiai šiemet pakvietė ir ilgamečius savo draugus iš Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos.

Kūlupėniškiai mokiniai ir mokytojai iš kelionės grįžo kupini kuo geriausių įspūdžių ir dėkingi Švietimo ir mokslo ministerijai, skulptoriui G. Radzevičiui už suteiktą galimybę prisidėti prie vyskupo M. Valančiaus kultūrinio ir literatūrinio palikimo puoselėjimo ir tarpregioninio jaunimo bendravimo bei bendradarbiavimo. Prieš ketverius metus pradėtas tiesti tiltas tarp Dieveniškių ir Kūlupėnų šiemet jau visai tvirtas. Šias vietoves sujungusi vyskupo M. Valančiaus dvasia, šios iškilios asmenybės įamžinimas  – pati geriausia pilietiškumo ir etninių vertybių mokykla. Tai, ką šių kelionių metu mokiniai pamatė ir pajuto, negalėtų atstoti nė daugybė istorijos ar geografijos vadovėlių. Tai buvo gyvas mokinių santykis su istorija, su žmonėmis, neabejingais savo kraštui, su menininkais, aukštinančiais Lietuvą, ir su senais Baltarusijos pasienio gyventojais, puoselėjančiais lietuvybę.

Įgyvendinant šį edukacinį projektą bendradarbiauta su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Pilietinio ugdymo skyriaus vedėja Jovita Petrauskaite bei metodininke Aušra Žemaityte. Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Kelpša pasidžiaugė šių specialisčių nuoširdžiu darbu organizuojant renginius bei edukacines programas. Kūlupėniškiai tvirtino esantys be galo laimingi galėdami parodyti kuo patys gyvena ir pasisemti patirties iš jau tikrais draugais tapusių Vilniaus krašto ir ypač Dieveniškių „Ryto“ vidurinės mokyklos mokinių.

Šiemet jau į 22- ąją M. Valančiaus raštų skaitymo šventę Nasrėnuose vėl rinkosi ištikimiausi vyskupo raštų ir žemaičių tarmės puoselėtojai. Sulaukta skaitovų iš Kretingos, Skuodo, Klaipėdos, o jau ketvirtus metus atvyksta skaitovai ir iš Vilniaus krašto. Mokiniai, prisilietę prie M. Valančiaus kūrybos, lieka jai ištikimi ilgai. Ir tai akivaizdu, nes dalyvaujant skaitymo šventėse matai, kaip vaikai, skaitydami vyskupo kūrinius kartu su jais auga.

Reikia žemai nulenkti galvą prieš šios šventės sumanytojus ir jos tęsėjus, organizatorius ir rėmėjus. Tik išlaikę savitumą būsime svarbūs ir vertinami. Žodžiais neapsakomas jausmas, kai klausai sodrios žemaitiškos šnekos, sklindančios iš jaunosios kartos lūpų, norisi uždainuoti kartu su jaunimu, traukiančiu liaudies dainas, kojos nejučia ima judėti, stebint trankius lietuviškus šokius. M. Valančiaus raštų skaitymo šventės – neįkainojamos tautiškumo pamokos visiems.

Kraštietė Marija Meilė Kudarauskaitė, Klaipėdos jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius, Klaipėdos „Rotary“ klubo narys ir vyskupo ainis Valdemaras Vaičekauskas, Klaipėdos dramos teatro aktorius Aleksandras Šimanskis, Poetas Juozas Maksvytis – visi vienbalsiai tvirtino, kad M. Valančiaus žodis yra gyvas mokinių lūpose ir mums visiems byloja, kokia svarbi yra gimtoji tarmė, krašto istorija, moralinės vertybės ir tėvynė.

Šventės dalyvius linksmino Skuodo kultūros centro Mosėdžio skyriaus jaunimo tautinių šokių ansamblis, etnokultūrinę programą dovanojo Darbėnų gimnazijos Piliakalnio ugdymo skyriaus folkloro ansamblis „Keilelė“. Gardžia koše rūpinosi Kūlupėnų M. Valančiaus mokykla, o ją išvirė Skuodo 7- osios šaulių kuopos vadas Robertas Šakalys.

Šventės organizatoriai vyskupo gimtinės muziejaus direktorius Algirdas Čėsna ir Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius Vidas Kelpša pasidžiaugė, kad per daugiau kaip du dešimtmečius neišblėso dalyvių entuziazmas, kad vyskupo skleistos idėjos vis randa atgarsį mokinių ir mokytojų širdyse.

,,Švyturys‘‘  2015-05-20

. M. Valančiaus raštų meninio skaitymo 22- ojoje šventėje. Giedamas Lietuvos himnas. Nuotrauka Vitalijos Valančiutės 2015-05-16

M. Valančiaus raštų meninio skaitymo 22- ojoje šventėje. Nuotrauka Vitalijos Valančiutės 2015-05-16

M. Valančiaus raštų meninio skaitymo 22- ojoje šventėje aštuntokė kūlupėniškė Greta Gimbutaitė jau ne naujokė. Nuotrauka Vitalijos Valančiutės 2015-05-16

Vilniaus krašto skaitovai M. Valančiaus raštų meninio skaitymo 22- ojoje šventėje vaidina ištrauka M. Valančiaus kūrinio ,,Palangos Juzė''. Nuotrauka Vitalijos Valančiutės 2015-05-16

Darbėnų pagrindinio ugdymo skyriaus gimnazijos Piliakalnio pagrindinės mokyklos moksleiviai M. Valančiaus raštų meninio skaitymo 22- ojoje šventėje. Nuotrauka Vitalijos Valančiutės 2015-05-16

 

Gardžią kareivišką košę išvirė Skuodo 7- osios šaulių kuopos vadas Robertas Šakalys M. Valančiaus raštų meninio skaitymo 22- ojoje šventėje. Nuotrauka Vitalijos Valančiutės 2015-05-16

 

 

 

Pašventinta atnaujinta koplyčia

Gegužės 1 dieną gausus būrys tikinčiųjų susirinko į atnaujintos Nasrėnų koplyčios pašventinimo šventę. Koplyčią, pasibaigus šv. Mišioms, pašventino Kalnalio  šv. Lauryno bažnyčios klebonas Mindaugas Nausėda.

 

Koplyčią restauravo salantiškis tautodailininkas Alioyzas Pocius. Jis pakeitė koplyčios langus, sienas duris. Lėšų restauracijos darbams atlikti aukojo Nasrėnų, Tintelių, Šalyno kaimų gyventojai, jas surinko Nasrėnų seniūnaitė Regina Simonaitienė. Kad koplyčia būtų atnaujinta, rūpinosi Kūlupėnų seniūnijos seniūnė Rita Lubienė, finansiškai parėmė ir Kretingos rajono savivaldybė.

Restauruotos koplyčios pašventinimo iškilmėse dalyvavo ne tik gausus būrys tikinčiųjų iš Nasrėnų, Tintelių, Šalyno, Salantų, Kalnalio, Kūlupėnų, kitų rajono vietovių, bet ir Savivaldybės  meras Juozas Mažeika su žmona Aldona, seniūnė Rita Lubienė.

Pašventinta atnaujinta koplyčia Šventės dalyviai prie pašventintos koplyčios., 2015 m. gegužės 6 d.

Nuotrauka Aistės Pioplienės

Algirdas Čėsna

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius

 

Prie restauruotos ir pašventintos Nasrėnų koplyčios. Nuotraukoje šventės dalyviai prie ką tik pašventintos koplyčios.  Pirmoje eilėje iš dešinės pirma stovi nasrėniškė Ona Šakinienė, Valė Rudienė, Ona Paulauskienė, Vincenta Drungilienė, kūlupėniškė Lauryna Lubytė, nasrėniškiai: Bronė Abrutienė, Violeta Čėsnienė, Bronė Žvinklienė, Algirdas Čėsna. Antroje eilėje   iš dešinės pirmas  Mindaugas Nausėda  Kalnalio šv. Lauryno bažnyčios  klebonas, tinteliškis Andrius Trakys, kūlupėniškiai: Aldona Mažeikienė, Virgina Trakienė, Juozas Mažeika Kretingos rajono savivaldybės meras, šalyniškė Vanda Vaitkienė, nasrėniškė Nijolė Kazakevičienė, tinteliškis Kazys Kazlauskas, salantiškė Dalia Gurkšnienė, nasrėniškė Danutė Stonkienė,  kalnališkė Dalicija   Preibytė,  nasrėniškė  Regina Simonaitienė Nasrėnų seniūnaitė, kūlupėniškis Viktoras Stropus,  kūlupėniškė Zosė Galdikienė,    nasrėniškė Birutė Šadreikienė, nasrėniškis Kazimieras  Beniušis, kūlupėniškis Aantanas Žvinklys, nasrėniškė Alina Zaleckienė.  Renginyje taip pat dalyvavo kūlupėniškė Rita Lubienė Kūlupėnų seniūnijos seniūnė,  tinteliškė Rūta Trakienė, nasrėniškė Rita Urbonienė.

 

 

Šventėme gandrų sugrįžtuves

Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejuje surengta jau tradicinė pavasario šventė „Gandro sugrįžtuvės“. Šiemet ji organizuota su  Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės  mokyklos  5-6 klasių moksleiviais, kuriuos atlydėjo biologijos, chemijos mokytojas Viktoras Stropus,
Daug naujo ir įdomaus apie gandrą papasakojo Salantų regioninio parko vyr. ekologė Asta Bagočienė. Sužinojome net tai, kad didžiąją gandro maisto raciono dalią sudaro ne varlės, kaip įprasta manyta, bet įvairūs, smulkūs graužikai.
Linksmų, nuotaikingų  žemaitiškų šokių, žaidimų, susijusių su pavasario budinimu, pamokė klausgalviškis Liudas Augaitis. Jis papasakojo ir apie Jurginių dar kitaip vadinamą Jorės švente, šventę, popietę paįvairino kanklių, dūdmaišio muzika. Ne vienam buvo įdomu papūsti Ožio ragą. Vaikai mielai inscenizavo šv. Jurgio kovą prieš  slibiną, kuris norėjo pagrobti karalaitę. Šventę paįvairino kanklių, dūdmaišio muzika. Ne vienam buvo įdomu papūsti Ožio ragą. Vaikai mielai inscenizavo šv. Jurgio kovą prieš  slibiną, kuris norėjo pagrobti karalaitę. Pasak Viktoro Stropaus, tai buvo nuostabi pavasario pamoka mokiniams.

Pavasario šventės ,,Gandrinės” akimirka, 2015-04-02

Pavasario šventės ,,Gandrinės” akimirka

Nuotraukos Aistės Plioplienės

Algirdas Čėsna Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius

,,Švyturys‘‘,  balandžio 29 d.

 

 

Paminėtas M. Valančiaus gimtadienis

Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinėje muziejuje kartu su Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos mokiniais paminėtos  vyskupo M. Valančiaus 214– osios gimimo metines. Ta proga surengta  piešinių  paroda ,,Aš Europos pilietis‘‘, kurioje savo darbus eksponavo 15 moksleivių.

Pirmąją vietą laimėjo 10 klasės mokinė Ieva Paulauskaitė 10 kl., antrąją šeštokas Tautvydas Kripas, trečiąją devintokė Emilija Gagilaitė. Penki mokiniai gavo  paskatinamuosius prizus: Eivydas Duoblys (9 kl.), Viktorija Vaičiūtė (9 kl.), Modesta Martinkutė (8 kl.), Austėja Mikalauskytė (5 kl). , Vykintė Kelpšaitė (7 kl.). Nugalėtojams  įteikti dovanų čekiai : už pirmąją vietą -10 eurų, antrąją –  8 eurai, trečiąją –  6 eurai,  paskatinamosios –  po 3 eurus. Darbų vadovė – piešimo mokytoja Reda Kelpšienė. Prizus įsteigė Kretingos rajono vyskupo M. Valančiaus draugija.

Nuotraukoje iš kairės: Vidas Kelpša Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos direktorius, Reda Kelpšienė Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos dailės mokytoja, Jurga Abartytė, Dovydas Bružas, Algirdas  Čėsna vyskupo M. Valančiaus muziejaus direktorius, Vykintė Kelpšaitė, Laurynas Stankus, Stasys Eismontas, Viktorija Vaičiūtė, Emilija Gagilaitė, Ieva Paulauskaitė, Indrė Eismontaitė, Gabrielė Pakalniškytė, Ligita Šlimaitė.

Parodos ,,Aš  –   Europos pilietis” dalyviai, 2015 m. vasario 27 d.

Nuotrauka Violetos Čėsnienės

Algirdas Čėsna Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius

,,Švyturys‘‘, 2015-03-04

 

 

,,Tęsiama dešimtmečio tradicija‘‘

Nuo 2006 metų Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Gavėnios laikotarpyje giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai.  Šiais metais Žemaičių Kalvarijos Kalnai  Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje buvo giedami kovo 14 dieną.  Į šį tradicinį renginį (nuo 2006 metų) atvyko: barzdiškė Ona Jonauskienė, klausgalviškė Joana  Žilinskienė, nasrėniškė Vincenta Drungilienė, šalyniškė Vanda Vaitkienė, nasrėniškiai: Nijolė Kazakevičienė, Valė Rudienė, šalyniškė Genutė Bružienė, nasrėniškis Algirdas Čėsna,  stovi iš kairės  klausgalviškis Pranas   Žilinskis, nasrėniškis Kazimieras  Beniušis, kūlupėniškė Sofija Galikienė, nasrėniškiai:   Regina Simonaitienė, Vaclovas Surkys, Petras Zaleckis.

Žemaičių Kalvarijos Kalnai giedotojai, 2015-03-14

Nuotrauka Violetos Čėsnienės

Pagarbiai Algirdas Čėsna Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius

Kretingos rajono laikraštis ,,Švyturys‘‘, 2015-03-21

 

Kraštietis pristatė knygą apie sveikatą

Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejuje salantiškis Juozas Dapšauskas  pristatė knygą ,,Sveikata, kuri mus saugo‘‘.  Miela buvo pabendrauti su šios knygutės autoriumi, išgirsti, rodos, visiems taip gerai žinomas  tiesas apie sveikatos saugojimą.

Svarbiausia, kaip teigė pašnekovas yra pakeisti mąstymą, kodėl noriu gerai jaustis,  atrodyti  ir tik tada po truputį eiti prie norimo tikslo. Valgyme svarbiausia yra nepersivalgymas, daugiau vartoti žalios arbatos, kuo mažiau mėsiškų patiekalų, bet jų galima.  Žmogus neturi jausti alkio.

Pasiklausyti Juozo Dapšausko  minčių  atvyko salantiškis Valentinas Mikutavičius, kretingiškis Pranas Andriejaitis, narėniškiai Regina Simonaitienė, Stasys Maksvytis, Algirdas ir Violeta Čėsnos, Nijolė Kazakevičienė bei Petras Zaleckis.

M. Valančiaus gimtinėje muziejuje paminėta ir Valstybės atkūrimo diena. Ta proga žiūrėjome du Justino Lingio (jo paties atvežtus) sukurtus filmukus ‚,Signatarai. Antanas Smetona‘‘ ir Nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmetis‘‘. Abu iki šiol nerodyti. Šventėje taip pat dalyvavo Kūlupėnų seniūnijos seniūnė Rita Lubienė.

Juozo Dapšausko  knygos pristatymas, 2015-02-13

Nuotrauka Violetos Čėsnienės

Algirdas Čėsna

Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius

Kretingos rajono laikraštis ,,Švyturys‘‘, 2015-02-25