,,Vyskupui M. Valančiui – 210”

“Čia įspaustos pėdos Motiejėlio – menko, lieso, lyg žiogais penėto…“

Renginių ciklu buvo pažymėtos didžiojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 210-osios gimimo
metinės. Nasrėnų vyskupo gimtinės muziejus, kartu su Kūlupėnų M. Valančiaus
pagrindine mokykla organizavo mokslinę konferenciją „Dirbo ne sau, bet Lietuvos
gerovei“, tradicinę respublikinę mokinių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo
šventę, o sekmadienį prie paminklo iškiliajai asmenybei bei šv. Mišias aukojo
Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, vyko rajono meno kolektyvų koncertas.
Mokslinė konferencija į Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinę mokyklą sukvietė gausų būrį
garbių svečių ir lektorių, norinčių pasidalinti mintimis bei naujais atradimais
apie šią Žemaičių kraštui ir visai Lietuvai reikšminngą asmenybę. Svečius
„Žemaitišku pavakarojimu“ pasveikino namiškiai – Kūlupėnų M. Valančiaus
pagrindinės mokyklos mokiniai ir mokytojai, direktorius Vidas Kelpša linkėjo visiems
naudingai praleisti laiką.
Kretingos muziejaus istorijos skyriaus vedėjas Julius Kanarskas savo pranešime kalbėjo
apie tai, ką mena Kalnalio 1793-1821 m. krikšto metrikų knyga apie Mykolo Valančiaus (vyskupo tėvo) šeimą.
Pasak jo, nors nuo vyskupo gimimo praėjo jau 210 metų, tačiau istoriografijoje
cituojami ir interpretuojami jo krikšto metrikai nelabai atitinka pirminiame
šaltinyje – Kalnalio bažnyčios krikšto metrikų knygoje – esančio įrašo turinį.
Tad pranešėjas siekė patikslinti istorinėje literatroje skelbtus faktus apie
Mykolo Valančiaus šeimą, atkurti autentišką vyskupo M. Valančiaus krikšto įrašo
tekstą.
Apie M. Valančiaus gimtinės muziejaus veiklą kalbėjo jo direktorius Algirdas Čėsna.
Apie M. Valančių, kaip rašytoją, pranešimą skaitė mokytojas ekspertas
Benjaminas Kondratas. „Palangos Juzė“ – ne tik žymiausias, bet ir
simboliškiausias M. Valančiaus kūrinys, kurio daugiasluoksniškumas ir talpumas
tarsi ženklina visą M. Valančiaus veiklos plotį ir gylį. Šio kūrinio sluoksniai
aprėpia literatūrą ir kultūrą, etnografiją ir geografiją, religiją ir istoriją,
didaktiką ir psichologiją, etiką ir estetiką, prozą, publicistiką ir poeziją“,
– teigė Klaipėdos universiteto docentas, literatūrologas, literatūros kritikas
ir mokslininkas, vertėjas Marijus Šidlauskas.
Į klausimą “Ką mums šiandien reiškia Motiejus Valančius?“ atsakymo ieškoti bandė
Valdemaras Vaičekauskas, M. Valančiaus ainis. Įdomių ir negirdėtų faktų apie M.
Valančių, kaip sodininką, atskleidė Tomas Petreikis, Vilniaus universiteto
doktorantas. Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriaus Antano Ivinskio
pranešimo tema – „Negandų amžiaus vyskupo maro istoriografija“. Vyskupo M.
Valančiaus pastoracinę veiklą (vadovaujantis Žarėnų bažnyčios archyvo
duomenimis) apžvelgė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir
archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vacys Vaivada, o apie
Kūlupėnų M. Valančiaus pagrindinės mokyklos mokinių saviraiškos ugdymo
galimybes puoselėjant etninę kultrą kalbėjo šios mokyklos direktorius Vidas Kelpša.
Šeštadienį į vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų rinkosi skaitovai. Vyko
moksleivių M. Valančiaus meninio skaitymo šventė – šiemet jau 18-oji. Dalyviai
iš Marijampolės, Klaipėdos, Skuodo, Šiaulių, Plungės, Kretingos rajonų vėl
panoro prabilti vyskupo užrašytais žodžiais.
Tarp šventės svečių buvo galima sutikti vyskupo ainį Valdemarą Vaičekauską,
Klaipėdos „Rotary“ klubo „Maris“ būsimąjį prezidentą Vytautą Girdvainį, Šiaulių
miesto blaivybės sąjūdžio pirmininką Albertą Griganavičių, Klaipėdos jaunimo
centro direktorių Aleksą Bagdonavičių ir kitus, neabejingus vyskupo, rašytojo,
tautos blaivintojo žodžiui.
Šventės dalyvius ir svečius šeimininkai vaišino skaniais žemaitiškais patiekalais –
cibulyne, kastiniu ir virtomis bulvėmis su lupena.
Visus čia susirinkusiuosius vienijo meilė gimtajai tarmei, pagarba plačiašakiam
tautos ąžuolui – Motiejui Valančiui.
Renginių ciklui vainiką uždėjo sekmadienį prie paminklo vyskupo J. Borutos SJ aukojamos
šv. Mišios ir rajono meno kolektyvų koncertas.

This entry was posted in Uncategorized. Bookmark the permalink.