M. Valančiaus ąžuolynui 10 metų 2005m.

Korespondentė V. Valančiūtė  laikraščio  ,,Švyturys“ straipsnyje ,,Ąžuolynas – plačiašakiam tautos ąžuolui“ 2005 metais rašo:

,,Kasmet spalio mėnesį vyskupo Motiejaus Valančiaus – rašytojo, blaivintojo – tėviškėje Kretingos  rajono Nasrėnų kaime vyksta šventė. Šiemet ji buvo jubiliejinė: paminėtas ąžuolyno, skirto Didžiojo Žemaičio gimimo 200-sioms metinėms, dešimtmetis. Simboliškai vėl pasodintas ąžuoliukas, Kūlupėnų  Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokiniai skaitė vyskupo raštų ištraukas, skambėjo  mokinių kapelos muzika ir dainos.

1995 m. spalio 14 d. Kretingos miškų urėdijos padovanoti ąžuoliukai jau suleido šaknis į Nasrėnų molžemį, jau suvešėjo, augina giles, o jų šakų vainikuose lizdus suka paukščiukai. ,,M. Valančiaus gimimo 200-ųjų metų jubiliejui  rengėmės gerokai anksčiau, ąžuolyną irgi sodinome iš anksto, kad 2001 m. gegužę medeliai jau būtų  ūgtelėję ir apglėbtų šiam didžiavyriui čia pastatytą paminklą. Į ąžuolyno sodinimo šventę plaukė žmonės iš visos Lietuvos. Suėjo, suvažiavo ne tik nasrėniškiai ar jų kaimynai iš Kūlupėnų, Kalnalio, Salantų, bet iš visos Lietuvos tie,  kas neabejingi šios iškilios asmenybės idėjoms, nuveiktiems darbams ir palikimui“, – prisimena vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius Algirdas Čėsna.

Kraštietė poetė Marija Meilė Kudarauskaitė, pasodinusi medelį, net eilėraštį specialiai ąžuolyno sodinimo šventei sukūrė. Ąžuoliukus čia pasodino tuometinis Telšių vyskupas Antanas Vaičius (dabar vyskupas emeritas), M. Valančiaus ainiai iš Marijonos pusės – Vytautas Vaičekauskas  su sūnumi Valdemaru, Grigo Valančiaus dukra Dalia Valančiūtė-Polikaitis.   ,,Ąžuolas – medis įnoringas, todėl džiugu, kad taip puikiai prigijo. Prisimenu, jog prieš dešimtmetį spalio 13-ąją buvo lietinga ir šaltoka diena, o 14-ąją, kai vyko šventė, saulė žeme ridinėjosi. Ir gervės ratus suko, norėdamos pasižiūrėti, ką tie žmonės kirminai čia daro“, – juokaudamas kalbėjo muziejaus direktorius.  Muziejuje radau specialią knygą, kurioje įrašus paliko sodinusieji ąžuolyną. Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas, dovanojęs ąžuoliukus, linkėjo jiems užaugti gražiu ąžuolynu, kuris oš mūsų tautos Ąžuolo garbei ir atminimui. Vyskupas Antanas Vaičius užrašė tokius žodžius: ,,Lietuvos ąžuolų Ąžuolui – Žemaičių didžiajam vyskupui Motiejui Valančiui teošia ąžuolai.“ Ąžuolynas vis papildomas vienu kitu medeliu įvairioms sukaktims paminėti. Pernai rudenį pasodinti medeliai akademiko Adolfo Jucio  ir liaudies meistro Petro Kalendos gimimo 100-osioms  metinėms paminėti. Čia sėkmingai prigijo ir Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus pasodintas ąžuoliukas, kurį jis pasodino, kai  lankėsi vyskupo gimtinės muziejuje. Knygoje yra planas, kuriame surašyta, kas kur sodino medelius. Dabar kiekvienas po 10 metų gali susirasti savo medelį ir pasižiūrėti, kaip jis auga. Ne vienas, atvažiavęs į muziejų, susiranda savo medelį, nueina prie jo prisiglausti, apkabinti, pasisemti ąžuolo stiprybės, pasiguosti jam ar išsakyti savo svajones. ,,Kiekvieną darbą pradėkime su kryžiaus ženklu“, – sakydavo vyskupas M. Valančius, tad ir ąžuolyno sodinimas prasidėjo, tik pašventinus čia pastatytą tautodailininko Raimundo Puškoriaus kryžių, kuris ir dabar sutinka ir išlydi kiekvieną atvykusįjį. Šalia jau ūgtelėjusios ąžuolų giraitės puikiai įsikomponavo ir Nasrėnų senelių globos namai, kurių statybą finansavo buvęs šio kaimo gyventojas išeivis Stasys Vaičius. A. Čėsna, žvelgdamas į besileidžiančios saulės nuauksintą ąžuolyną, garsiai mąstė: ,,Neįsivaizduoju Nasrėnų be paminklo didžiajam Žemaičiui ir be šios giraitės.“ Matai žemę, ąžuoliukus, raustantį klevą šalia kryžiaus ir nori pakelti galvą nuo kasdienybės rūpesčių, nori vėl peržvelgti tuos žalius laukus ir jau nurinktas dirveles, permąstyti, kokias dovanas tau vasara paliko, ką pats kitų širdims dovanojai. Ar prisidėjai, kad atsirastų šypsena kitų veiduose, kad permainos kryptų į gera? Juk dėl to daug pastangų dėjo vyskupas M. Valančius. Jo linksmieji  raštai rašyti dėl to, kad jis laukė permainų ir tikėjo jomis. Tad turėjo visais būdais stiprybės sėklą sėti, kad atėjusieji rastų ką pjauti.“

This entry was posted in Renginiai. Bookmark the permalink.