Trumpa M. Valančiaus biografija

Motiejus Valančius, ketvirtas vaikas šeimoje, Mykolo ir Onos Valančių sūnus, gimė 1801 m. vasario 28 d. Telšių pavieto, Salantų parapijos Nasrėnų kaime. Motiejus Valančius mokėsi Žemaičių Kalvarijos dominikonų gimnazijoje (1816–21), vėliau (1822–24) – Varnių ir Vilniaus (1824–28) kunigų seminarijose. 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje buvo įšventintas kunigu. Dirbo kapelionu Mozyriaus (dabar Baltarusija, Gomelio sritis), Kražių (1834–40) mokyklose. Profesoriavo Vilniaus (1840–42) ir Sankt Peterburgo (1842–44) Dvasinėse akademijose. Nuo 1845 iki 1850 metų – Varnių kunigų seminarijos Rektorius. 1850–75 metais vadovavo Žemaičių vyskupystei. Ganytojas mirė 1875 m. gegužės 17 d., palaidotas Kauno Arkikatedroje-bazilikoje. Per 25 vyskupavimo metus vyskupas M. Valančius įšventino 550 klierikų kunigais, daugiau kaip 900 000 vaikų suteikė sutvirtinimo sakramentą, pastatydino 49 bažnyčias. Būdamas Žemaičių vyskupu, rūpinosi parapijinių lietuviškų mokyklų, bibliotekėlių, knygynėlių steigimu. 1858 metais pradėjo Blaivybės akciją: lietuviai per dvejus metus sumažino alkoholio vartojimą net 8 kartus! Prasidėjus lietuviškos spaudos draudimui (1864–1904), suorganizavo knygų lotyniškais rašmenimis leidybą ir vadovavo knygnešiams. M.Valančius parašė apie 50 knygų: ,,Žemaičių vyskupystė” 1, 2 d., ,,Kantičkos‘‘, ,,Vaikų knygelė‘‘, ,,Paaugusių žmonių knygelė”, ,,Palangos Juzė‘‘, ,,Pasakojimas Antano Tretininko” ir kt. Jis – lietuvių literatūros prozos pradininkas, pirmasis knygų vaikams rašytojas, pedagoginės minties skleidėjas, pirmasis lietuvis, aprašęs šventųjų gyvenimus.

This entry was posted in Muziejus. Bookmark the permalink.