Nasrėnai – M. Valančiaus gimtinė. Apie artimuosius. Muziejaus įkūrimas

Nasrėnai-vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė. Apie artimuosius. Muziejaus įkūrimas

Kaip žinoma, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė yra Nasrėnai, kurie priklauso Kretingos rajonui. Gimė Vyskupas 1801 m. vasario 16 d. pagal senąjį Julijaus kalendorių, o pagal naująjį Gigaliaus vasario28 d[1]. Tada Nasrėnai priklausė Salantų parapijai ir Telšių apskričiai[2]. Ir kadangi Kalnalis buvo arčiausiai Nasrėnų, vos kelių  kilometrų atstumu,  tėvai ir sūnų Motiejų krikštijo Kalnalio šv. Lauryno bažnyčioje. Apie tai  metrikų knygoje (1793-1821, saugoma Kretingos muziejuje[3], įrašyta, kad M. Valančius pakrikštytas vasario 17 d. , krikštijo Kalnalio altaristas J. Skalskis, krikšto tėvais buvo nasrėniškiai R. Budrys ir J. Žvinklevičienė. (Kretingos muziejus). Kunigaikščio I. Oginskio statytoji Kalnalio bažnyčia neišliko-žaibas sudegino. To meto parapijiečiai senosios vietoje per metus pastatė naują ir didesnę. Šiandieną Kalnalio bažnyčioje procesijų metu nešamas kryžius, kurį testamentu dovanojo vyskupas Motiejus Valančius, žvakes ant altoriaus taip pat yra laikomos jo dovanotais liktoriais. Bažnyčios viduje, jos priekyje ant sijos  yra užrašas iš M. Valančiaus raštų: ,,Blaivios širdys malonios Dievui‘‘. Neperseniausiai M. Valančiaus sodyboje dirbęs jaunas vyriškis, kilimo iš Kalnalio, pareiškė, kad šie vyskupo žodžiai, užrašyti ant bažnyčios sijos jam įstrigę atminty visam gyvenimui. Nasrėnuose prabėgo M. Valančiaus vaikystė, buvo jis ketvirtas vaikas šeimoje ir be jo dar augo broliai Mykolas ir Feliksas,-seserys Marijona (vyresnioji) ir Petronėlė[4]. Nors Valančius yra parašęs daug knygų, tačiau žinių apie save, tėvus, gimtinę  beveik nėra palikęs. Iš jo paties užrašymo, žinome, kad  ,,1816 metų rugpjūčio 16 d. mano tėvas Mykolas nuvežė mane į Kalvariją mokytis ir paliko Žvirkalnyje pas Gliozeraitę. Gliozeraitė buvo senosios gadynės pana, nepuikesnė už velnią, nemaža rėksnė, tačiau neblogiausia davatka‘‘[5]. Mama Ona Valančienė- Stonkutė kilusi iš Kūlupėnų, yra žinoma, kad viso pagimdė 11 vaikų, bet dauguma kudikystėje mirė.[6] Mama Ona už vyrą Mykolą buvo jaunesnė net 18 metų. Ji gimė 1770 m., mirė 1859 m. ir yra palaidota Varniuose[7],  nugyveno 89 metus  ir paskutinias savo gyvenimo dienas, t. y. nuo 1850 metų praleido pas vyskupą sūnų Motiejų.  Mama buvusi labai religinga[8] ir jos religingumas, be abejo, turėjo įtakos, kad sūnus pasirinko kunigo kelią. Be to Valančių šeimoje kunigu buvo ir vyresnysis brolis Mykolas. Tikriausiai Valančių sūnui Motiejui pasirinkti kunigo kelią įtakojo ir giminaitis bendrapavardis kunigas dėdė Motiejus. O, gal but, tai nusprendė pats Aukščiausiasis, juk ir vardas Motiejus išvertus iš hebrajų kalbos reiškia Dievo dovana. Tėvas Mykolas pagal profesiją buvo kalvis. Šio amato tobulintis  buvo išvykęs į Prusiją[9]. Tėvo Mykolo Valančiaus dėka visi sūnūs gavo gerus išsilavinimus. Vyriausias sūnus Mykolas tapo Kretingos Bernardino vienuolyno vienuolium, jauniausiasis sūnus Feliksas- daktaru, na o Motiejui buvo lempta tapti Žemaičių vyskupystės vyskupu (1850-1875). Abi dukros buvo ištekėjusios.  Vresnioji sesuo Marijona už Viskanto, o šiam mirus už  Rudavičiaus.  Sesuo Petronėlė buvo ištekėjusi už Bagdonavičiaus, o jam mirus už Beresnevičiaus[10]. Tėvas mirė  1828 metais ir yra palaidotas  Salantų Gargždelės km. kapinaitėse. Ant antkapinio paminklo, manyčiau, kad ir kaip sūnaus, tėvo Mykolo yra nulietas  Liepojoje[11] ir ant nulieto špyžinio kryžiaus, lenkiškai užrašyta jo vardas ir pavardė, mirimo data 1828 m. gruodžio 13 d[12]. Lietuvoje tokie paminklai dar nebuvo daromi. Dar ant kryžiaus žemaitiškai užrašyta  sejkie, kas reiškia gruodžio 13, o vietinės kalbos žodis szaszuletis, reiškia, kad  palaidotas vietinis. Šiandieną dar galima sutikti žmonių Grūšlaukės apylinkėse (Kretingos r.) suprantančių šių žodžių reikšmę. Anksčiau, kiek man žinoma, t. y. sovietmečiu, kapą prižiūrėjo žmonės, gyvenę prie Salantų Gargždelės kapinių. Šiandiena kapinių tvarkymu rūpinasi Salantų gimnazija. Gal but, Valančiai Nasrėnuose gyveno iki tėvo Mykolo mirties, o gal but abu Valančiai savo paskutinias dienas praleido pas dukrą Petronėlę Kalnalyje.[13] Personažas Palangos Juzė  apysakoje ,,Palangos Juzė‘‘ keliaudamas iš Kretingos užsuka  į Nasrėnų sodžių.  M. Valančius didžiuojasi Nasrėnų senumu, pavyzdžiui  apsakyme ,,Karė pas Salantų pilį‘‘ jis rašo: ,,Ta soda didžiai turi būti sena, nes raštuose 1112 metų jau yra minavojama[14].

Didelis vyskupo M.Valančiaus asmenybės, jo darbų ir veiklos susidomėjimas, kur yra jo gimtinė, buvo  pasitinkant jo 100-ąsias gimimo metines. Vienas pirmųjų jo gyvenimo, darbų biografų buvo J. T. Vaižgantas (g. 1869 m.) ir kuris 1895-98 metais yra kunigavęs Mosėdyje. Taip 1901 metais žurnale Juozas Tumas Vaižgantas  apie vyskupo gimtinę  rašo: ,, Mikolo Valančiaus, Vyskupo tėvo, butas stovėjo mažne prie pat kelio iš Kretingos į Salantus, už poros viorstų neprivažiavus Kalnalio‘‘ [15]. 1931 metais J. Balčikonis M. Valančiaus raštus suredegavo į vieną knygą ir ją  išleido. Knygos pradžioje patalpino M. Valančiaus portretą (nuotrauką), gavo ją iš nasrėniškio Antano Beržonskio, žmonių vadinto Adomu. Knygoje jis dėkoja A. Beržanskiui [16] už M. Valančiaus portretą (nuotrauką) ir pamini, kad jo sodyba buvusi prie pat  Valančių sodybos. Antano Beržanskio sodybos dabar nebėra likę, tik žinoma, kad ji buvusi prie pat tos  vietos kur yra  įkūrtas Muziejus Valančiui. A. Beržanskio sodyba buvusi  kitoje kelio pusėje Muziejaus¸ šalia Nasrėnų senųjų kapinaičių, Pietinėje jos pusėje. Apie A. Beržanskio sodybos buvimo vietą  1992 metais papasakojo Antano Beržanskio dukterėčia nasrėniškė A. Maksvytienė. Prieš atidarant muziejų, Milašių sodybą arecheologiškai ištyrinėjo inžinierius I. Jablonskis. Jis sudarė Valančių gimtosios sodybos planą, jame nurodo esamų ir buvusių pastatų vietas [17]. Plane nurodo ir kalvės buvimo vietą,  o, kaip žinome, vyskupo tėvas buvo kalvis. Kraštietis lituanistas Rimvydas Šilbajoris įvardina, kad Palangos Juzė yra tas pats vyskupas  M. Valančius. Jo paskaita ,,Palangos Juzė arba Valančius‘‘, gauta nuo kretingiškės mokytojos A. Kruščevičiūtės [18].  ,,Palangos Juzės‘‘ prototipas Viskantas Juzė apie 1820 metus yra dirbęs pas vyskupo tėvą kalvį už berną, apie ta rašo prof. Vyt. Merkys: ,,1820 m. ūkyje randame du bernus–Juozapą Viskantą (21 m.) ir… “ [19]. 1837 metais kunigas Valančius  dirbdamas Kražių gimnazijos kapeliono ir bibliotekos vedėjo pareigose, Nasrėnams dovanoja paveikslą ,,Madona‘‘. Paveikslo originalas šiandiena saugomas Kretingos muziejuje [20]. Šio paveikslo kopiją, kuri dabar yra Nasrėnų senųjų kapinaičių koplyčioje, maždaug prieš keturiasdešimt metų nutapė kretingiškis dailinininkas J. Šakinis.   Geografas Č. Kudaba mini tą faktą, kad Kretingos muziejaus rūpesčiu buvo pradėta tvarkyti M. Valančiaus gimtinė. Pastebi, kad sodyboje senųjų pastatų likę nėra,  yra tik įdomi penkių kamarų klėtelė, rodos, rašytojo amžininkė. Toliau knygelėje rašo, kad  memorialinė ekspozicija 1969 įrengta A. Milašiaus troboje, stovinčioje toje pačioje vietoje, kur buvo Valančių pirkia [21]. Šioje knygelėje   patalpinta ir nuotrauka, kurioje matosi J. Paleckis nusipaveikslavęs prie  M. Valančiaus klėtelės stogastulpio [22]. Tai jau tikrai  muziejaus veikimui buvo nutiesta ,,žalia gatvė‘‘. Klaipėdos apskrities archyvo dokumentai rodo, kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komitetas priėmė  sprendimą (1967 m. lapkričio mėn. 25 d. Nr. 401), pagrindas F. 362. Ap. L. B. 343. L. 139-141, [23] kuriuo įpareigojamas Kretingos kraštotyros muziejus iki 1967 m. gruodžio 25 d. atidaryti rašytojo M. Valančiaus memorialinį muziejų Nasrėnų kaime. Po sprendimu pasirašo Kretingos rajono DŽDT vykdomojo komiteto pirmininkas L. Grigalius ir sekretorė J. Rupšytė. Archyvo dokumento kopijos tikrumą garantuoja Klaipėdos apskrities archyvo direktorius  Stasys Juozapaitis, 2009-04-30. Rajonininiame laikraštyje  ,,Švyturys‘‘  1968 metais  straipsnyje ,,Saugokime praeitį‘‘ rašoma: ,,1968 metai kraštotyrininkams atnešė naujus uždavinius, naujus džiaugsmus ir rūpesčius. Iš stambesnių darbų, kuriuos teks nuveikti, matyt, bus memorialinio muziejaus rašytojui M. Valančiui atidarymas jo gimtinėje, Nasrėnų kaime‘‘ [24]. 1969 metais tas pats laikraštis  straipsnyje ,,M. Valančiui atminti‘‘ praneša apie  Muziejaus M. Valančiui veikimą: ,,Kretingos muziejus žinomas visoje respublikoje. Vasarą su jo ekspozicija susipažįsta šimtai ekskursantų, turistų. Rytoj Nasrėnuose, M. Valančiaus gimtinėje, bus atidarytas šio muziejaus filialas [25].  Šiomis dienomis muziejaus bendradarbė Onutė Stalnionytė mums pranešė, kad jau sutvarkyta ekspozicija, atspindinti rašytojo gyvenimą ir kūrybinį kelią. Tai M. Valančiaus asmeniniai daiktai, fotonuotraukos, jo kūriniai – daugiau kaip šimtas eksponatų, kurie buvo sukaupti muziejaus fonduose‘‘. 1969 metų liepos 15 d. Lietuvos ministrų tarybos nutarimu Nr. 294 sodyba, rašytojo, visuomenės veikėjo Motiejaus Valančiaus (1801-1875) gimtinė, paskelbta respublikinės reikšmės istorijos paminklu (šifras IR-187) [26].

Įruošiant muziejų, pirmučiausia sodyboje buvo pastatytas paminklinis akmuo, atgabentas iš melioruojamų Tintelių kaimo laukų. Tai buvo 1969 metai. Paminklinio akmens atgabenimu rūpinosi Kūlupėnų ūkio direktorius A. Fabijonavičius, Tintelų skyriaus ūkvedis J. Daugintis, paminklinį akmenį atvežė nasrėniškis A. Viskontas ir ant jo Kretingos kraštotyros muziejaus direktoriaus J. Mickevičiaus rūpesčiu buvo pritvirtinta metalinė lenta, kurios tekstas skelbė: ,,Šioje sodyboje vasario 16 d. gimė rašytojas Motiejus Valančius‘‘.  Paminklinis akmuo su minėtu tekstu ir po šiandiena mums primena šios asmenybės gimimo datą. Jau sekančiais 1970 metais, prie įėjimo į Muziejaus sodybą, prie pat kelio buvo pastatyta V. Majoro skulptūra  ,,Palangos Juzė‘´. Tą faktą savo knygelėje mini ir geografas Č. Kudaba [27]. Tekstas, parašytas ant skulptūros skelbia: ,,Šėta če tamė gyvenėmė,  gėmė ėr pauga mona sukūries žemaitėjės rašytuos, blaivybės platintuos Muotiejos Volončios. Meldo ožetė paveizėtė. Palonguos Jozė.“  Įvyko oficiali Muziejaus atidarymo šventė. Tos šventės liudininkas, Kūlupėnų ūkio direktorius A. Fabijonavičius, pasakojo, kad apie 1970 metus M. Valančiaus gimtinėje lankėsi J. Paleckis. Tada jam yra tekę Milašių troboje kartu su juom valgyti žemaitišką patiekalą-kąstinį.  Lietuvių kalbos mokytojas B. Kondratas keliaudamas po Salantų apylinkęs neaplenkia ir Nasrėnų, kuriuose tuo momentu jau veikė muziejus M. Valančiui. Jis rašo: ,,M. Valančius žymus  XIX a. lietuvių rašytojas, švietėjas, istorikas ir kultūros veikėjas, gimė 1801 m.  Tėvai buvo laisvieji valstiečiai. Nasrėnuose būsimasis rašytojas augo iki 15 metų, vėliau mokėsi Žemaičių Kalvarijoje.  Gimtojoje sodyboje išliko klėtelė, kurioje vasarą miegodavo M. Valančius motina, kitos kamarėlės‘‘. Nuo kelio į sodybą kviečia liaudies menininko  V. Majoro iš medžio išdrožtas Palangos Juzė. Kretingos kraštotyros muziejus rašytojo gimtinėje sutvarkė klėtelę. 1969 metais įrengė memorialinę  ekspoziciją name prie klėtelės, nors gimtasis židinys iki mūsų dienų neišliko: šioje vietoje yra namas, statytas vėliau‘‘ [28]. 2006 m. Valančiaus klėtelėje įruošta nauja ekspozicija- grūdinė. 1987 metais Kretingos kraštotyros muziejaus (direktorė V. Kanapkienė) rūpesčiu buvo restauruotas šios skulptūros stogelis, kuris buvo apskardintas varine skarda. Restauravo Kretingos muziejaus darbuotojas-stalius  inžinierius A. Paulauskas. Iš esmės  skulptūra buvo restauruota      2007 metais; sutvirtinti skulptūros postamento pamatai,  pakeistos  supuvusios ąžuolynės detalės, nuvalyta pati skulptūra, ąžuolynėms drožlėmis užtaisyti plyšiai, visa naujai perdažyta. Skulptūrą restauravo nasrėniškis R. Kazakevičius, konsultavo salantiškis tautodailininkas Alioyzas Pocius. Įruošiant šias kamaras buvo konsultuotasi su šviesios atmninties profesore etnografe Pr. Dunduliene. Jau 1971 metais 1971 rugsėjo 28 d. Lietuvos kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 40 sodyba:

a. svirnas,

b. koplytstulpis,

c. du šuliniai,-paskelbti vietinės reikšmės architektūros paminklais (šifras AtV-467) [29].

Iki 1990 metų muziejus priklausė Kretingos kraštotyros muziejui ir vadinosi rašytojo M. Valančiaus memorialinis muziejus.  1996 metais muziejus įregistruotas Kretingos rajono savivaldybėje (steigėjas – rajono savivaldybė). Meru tada buvo J. Pelionis. Pilnas muziejaus pavadinimas – Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, Muziejaus direktorius A. Čėsna. 1997 gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijosKultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 380 Visuomenės veikėjo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus (1801-1875) gimtinės sodyba: klėtis, šulinys, stogastulpis, paskelbti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto vertybe (šifras G86K) [30]. 1999-11-04 muziejus įregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje įsakymu Nr.-473.  Muziejaus kodas 188206780. Taigi, Valančių sodybos ieškota nuo pat šimtųjų  vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo metinių minėjimo (1901 m.) Apie Ad. Jucio pastangas, nuopelnus Valančiaus gimtinės ieškojime prof. Vyt. Merkys skyrė nemažai dėmesio [31]. Muziejus M. Valančiui pradėjo veikti 1969 m. ir pagal prof. Vyt. Merkį ,,Nėra jokios abejonės, kad jo steigėjo nuopelnas priklauso Kretingos muziejaus direktoriui Juozui Mickevičiui [32]. ,,Susidarė kolektyvinė kaimo nuomonė, jog Milašių sodyba stovi toje vietoje, kurioje kadaise gyveno Valančiai‘‘ [33]. Vyskupo Motiejaus Valačiaus gimtinės muziejaus įkurėjai yra tuometinis Kretingos kraštotyros muziejaus direktorius Juozas Mickevičius, inžinierius kraštotyrininkas Ignas Jablonskis ir kraštietis fizikos akademikas Adolfas Jucys.


[1] Vyt. Merkys. Motiejus Valančius, Vilnius 1999, p. 31.
[2]
Grigas Valančius. Žemaičių Didysis, I dalis`, California 1977, p. 18.
[3]
Kalnalio bažnyčios Krikšto metrikų knyga (1793-1821), Nr. Kr.M GEK21384/D281.
[4]
Motiejus Valančius. Raštai, I dalis, Vilnius, 1972, p. 7.
[5]
Ten pat, p. 473.
[6]
Vyt. Merkys. Motiejus Valančius, Vilnius 1999, p. 35.
[7]
A.. Alekna. Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, Klaipėda 1922, p. 7.
[8]
J. T. Vaižgantas. Žurnalas ,,Tėvynės sargas‘‘, 1901, Tilžė, p. 6.
[9]
E. Ravickienė. Kretingos r. laikraštis ,,Pajūrio Naujienos‘‘, 1995-04-06 d. Nr. 40.
[10]
Grigas Valančius. Žemaičių Didysis, I dalis`ą California 1977, p. 21.
[11]
Vyt. Merkys  ,,Motiejus Valančius‘‘, 1991 m. V., p. 185.
[12]
Ten pat,  p. 101.
[13]
Ten pat,  p. 37, 51.
[14]
Motiejus Valančius. Raštai I dalis, Vilnius, 1972, p. 385.
[15]
J. T. Vaižgantas ,,Tėvynės sargas‘‘, N r. 2 ir 3 B, 1901, p. 20.
[16]
J. Balčikonis. Valančiaus raštai, Kaunas, 1931, VI Redaktoriaus prakalba.
[17]
rodomas Muziejaus ekspozicijoje.
[18]
Ten pat.
[19]
Vyt. Merkys  ,,Motiejus Valančius‘‘ V., 1999, p. 57.
[20]
Kretingos muziejus.
[21]
Č. Kudaba ,,Kalvotoji Žemaitija‘‘, V., 1972, p. 93-94.
[22]
Rodoma ekspozicijoje.
[23]
Muziejaus archyvo byla. Gauti laiškai.
[24]
S. Stropus, laikraštis ,,Švyturys‘‘, 1968-01-08.
[25]
Laikraštis ,,Švyturys‘‘, 1969-02-20.
[26]
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, Vilnius, 1973, p. 25, eil Nr. 187.
[27]
Č. Kudaba ,,Kalvotoji Žemaitija‘‘, V., 1972, p. 94.
[28]
(B. Kondratas ,,Minijos vingiais‘‘, V., 1976, p. 47-48).
[29]
Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, Vilnius, 1973, p. 25, eil Nr. 187.
[30]
Šlt: Valstybės žinias, nr. 14, 1998 vasario 7, p. 70).
[31]
Vyt. Merkys  ,,Motiejus Valančius‘‘, 1991 m. V., p. 34, 36,50,51,465,785)
[32]
Ten pat,  p. 53.
[33]
Ten pat,  p. 53.

 

This entry was posted in Muziejus. Bookmark the permalink.