Blaivybės projektas

Robertas Gedvydas Skrinskas – Būkime Blaivūs!

2008 metais Muziejuje vykdytas Kretingos vyskupo M. Valančiaus draugijos projektas ,,Blaivios širdys – malonios Dievui“

2008 metais Muziejuje paminėtos M. Valančiaus Blaivybės sąjūdžio pradžios 150-osios metinės

Pagal dabartinį Grigaliaus kalendorių, vasario 28 d. paminėjome žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus 207 gimtadienį (pagal senąjį Julijaus – vasario 16 d.). Šie metai svarbūs ir tuo, kad M. Valančiaus 1858 m. pradėtam blaivybės sąjūdžiui sukanka 150 metų. Sąjūdžio rezultatai tuo metu buvo niekam negirdėtas ir nematytas dalykas. Carinei Rusijai priklausiančioje Lietuvoje dėl Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus pradėtos akcijos beveik per dvejus metus vyskupystėje alkoholio vartojimas sumažėjo net aštuonis kartus. Alkoholio gamintojai neteko didžiulių pajamų, dėl alkoholio akcizo mokesčių daug lėšų neteko valstybė. Tačiau dėl šio sąjūdžio didžiulę naudą turėjo vyskupystės žmonės. Pats vyskupas Motiejus Valančius vienoje gromatoje džiaugėsi: ,,Rodos, jog šviesesnė saulė pražibo ir pakilo į dangų tūkstančiai balsų, šlovinančių Dievą už jo loską, per kurią atvedė žmones į protą.“

Kodėl ne 1850 m., kai tapo vyskupu, o 1858 m. M. Valančius pradėjo blaivybės sąjūdį? Ir kodėl M. Valančiui taip rūpėjo blaivybė? Prof. V. Merkys apie tai sako: „Reikia manyti, kad pačią blaivybės sampratą M. Valančius gavo, studijuodamas Vilniaus vyriausioje kunigų seminarijoje, kur vyravo racionalizmo šviesa. Čia jam teko susipažinti su daktaro Jokūbo Šimkevičiaus darbu ,,Veikalas apie girtavimą“. Knygos autorius girtavimą laikė žmonių nelaime, moralinės ir fizinės degradacijos priežastimi. Pirmąsias blaivybės pamokas M. Valančius gavo, gyvendamas su tėvais. Žmonių girtavimą lemia socialinės-ekonominės ir kultūrinės sąlygos, kurios vienodai žaloja visus – ir turtingesnius, ir beturčius. Tais laikais turtingai gyvenantys buvo išlepę dvarininkai, o be prošvaistės gyvenantys buvo baudžiauninkai. Didžiausią įspūdį M. Valančiui padarė popiežiaus Pijaus IX 1851 m. sudarytos blaivybės brolijos nuostatos. M. Valančiui labai svarbu buvo įgyti didelį žmonių pasitikėjimą, parodyti, kad Sąjūdis buvo pačios visuomenės inicijuotas. Jau 1858 m. pavasarį M. Valančius turėjo aiškią nuostatą apie būsimą blaivybės sąjūdį Žemaičių vyskupijoje. Didelį vaidmenį suvaidino reguliariai skelbiamos vyskupo blaivybės gromatos. Per 25 vyskupavimo metus M. Valančius parašė 35 ganytojiškus laiškus, iš kurių 19 skyrė blaivybei. Didelis vyskupo blaivybės darbų pagalbininkas buvo jo sekretorius J. S. Dovydaitis.

Šiemet šventė buvo skirta ir M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio 150-osios metinėms paminėti. Lektorius Benjaminas Kondratas prie muziejaus teritorijoje 1988 metais pasodinto blaivybės ąžuoliuko kalbėjo apie dabar aktualias problemas ir apgailestavo, kad neatsiranda šių dienų M. Valančiaus, kuris stabdytų alkoholizmą.

 

This entry was posted in Renginiai. Bookmark the permalink.