Užgavėnių šventės

Užgavėjus  ,,šokiai, kortos ir gėrimai – visi velnio išradimai‘‘.

Užgavėnių dieną sunku būtų surasti sodybą, namą, kuriuose šeimynos nesimėgautų blynų skanėstais. Kaip įprasta, vaikai ir suaugusieji iš pat ryto vaikščioja persirengę žydeliais, čigonėmis, lenktyniaudami, kas aplankys daugiau sodybų, namų. Dažnai į M. Valančiaus gimtinės muziejų pasišokti, linksmintis renkasi ir maži, ir dideli. Groja armonika, šmaikštauja šventės personažai: giltinė, velniukai, čigonės, vyksta nuožmi kova tarp Lašininio ir Kanapinio.  Prisimenama, kad nuo Užgavėnių vidurnakčio prasidėjęs Gavėnios laikotarpis tęsis 40 dienų, o Užgavėnės – paskutinė linksmybių diena. ,,Šokiai, kortos ir gėrimai – visi velnio išradimai, prasidėjus Gavėniai‘‘, – pasakytų amžių nugyvenęs senelis. Juk mūsų tėvai anskčiau laikydavosi pasniko, be mėsos ir pieno išbūdavo visą Gavėnią. Tik vaikai, ligoniai buvo atleisti. Paminėtina kad mums, deja, šiandien aktualesnis dvasinis pasnikas.

Užgavėnių tradicijos

Užgavėnės – tai žiemos šventė, kurios pagrindinis tikslas palydėti žiemą ir pakviesti pavasarį. Panaši šventė vasario mėnesį švenčiama visame pasaulyje. Daugelyje šalių žmonės persirengia, užsideda kaukes ir linksminasi karnavaluose. Įžymieji karnavalai Venecijoje arba Rio – tai Užgavėnių ,,giminaičiai‘‘. Krikščionybėje Užgavėnės – tai paskutinė diena prieš Didyjį pasninką, paskutinė galimybė sočiai pavalgyti ir pasilinksminti prieš septynių savaičių pasninką.

Ir taip, visų pirma per Užgavėnes Lietuvoje daug valgoma, ypač mėsiško. Senovės lietuviai tikėjo, kad gausus maisto valgymas atneš didelį derlių  ir derlingas žemes ir greičiau prišauks pavasarį. Kitas Užgavėnių paprotys – ряженые –labai mėgstama ir šiandien. Nuo senų laikų žmonės persirengia gyvūnais, mistinėmis būtybėmis – velniais, raganomis ir kt. Svarbiausia persirengti taip, kad nepažintų kaimynai. Persirengėliai vaikšto po namus, šoka, dainuoja, linksminasi kviečia pavasarį, gindami žiemą: ,,Žiema, žiema bėk iš kiemo‘‘… Pas kaimynus persirengėliai įvairiomis dainelėmis prašo juos palepinti, pavyzdžiui, ,,Mes žydeliai iš Sedos norim blynų ir kavos, jei blyneliai nemaišyti prašom pinigus skaityti‘‘. Mūsų dienomis persirengėlių tradicija vis dar labai populiari tarp vaikų. Šiandien Užgavėnes pagal visas senąsias tradicijas galima atšvęsti liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

Velykų šventė

Velykos lietuviams – tai gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių  šventė. Per Velykas prasidėdavo pavasario lygiadienis. Krikščionybėje Velykos sutampa su Kristaus Prisikėlimo švente. Velykų šventimas kaip ir daugelis lietuvių tradicijų – tai kalbinių papročių ir krikščioniškų apeigų mišinys. Nuo Pelenų dienos iki Velykų  lietuviai laikėsi Didžiojo pasninko ( septynias savaites). Prisikėlimo Velykų rytą žmonės ėjo į bažnyčią, o po bažnyčios sveikino visus su šventėmis ir sėdosi už šventinio stalo. Visi velykiniai žaidimai ir linksmybės prasidėdavo antrą Velykų dieną. Velykų simbolis yra kiaušinis, kuris nuo seniausių laikų simbolizuoja gyvybės atsiradimą, vaisingumą, kosmosą. Kiaušiniams mūsų protėviai suteikė daug gydomųjų galių. Pagrindinė ir populiariausia Velykų tradicija iki pat šių dienų yra kiaušinių dažymas. Nudažytas velykinis kiaušinis Lietuvoje vadinamas ,,margutis‘‘. Žmonės vis dar mėgsta tradicinius velykinius pasilinksminimus. Ypatingai jie patinka vaikams. Pagrindiniai pasilinksminimai – kiaušinių ridenimas ir muštis velykiniais kiaušiniais. Užmirštas Velykų personažas yra Velykė. Tai velykinė boba panaši į Kalėdų senelį.  Velykų rytą vaikai ant palangės подоконнике atrasdavo dovanėlių – po du kiaušinius. Tai buvo dovana nuo Velykės. Dar vienas Velykų paprotys buvo suptis sūpynėse. Kuo aukščiau per Velykas išsisupsi, tuo aukštesni bus linai ir ilgesnė vilna.

/ Violeta Čėsnienė/

 

This entry was posted in Renginiai. Bookmark the permalink.